Miškininko profesija

Miško žemė Lietuvoje užima apie 33 proc. žemės ploto. Lietuvos miškingumas yra didesnis už vidutinį Europos Sąjungos (toliau –ES) šalių miškingumą (32,8proc.), Lietuvos miškininkystės produktyvumo rodiklis yra aukštas –5-as Europoje. Remiantis miškininkystės produktyvumo rodikliu, kiekvienas hektaras miško ar kitos miškingos žemės Lietuvoje sukuria vidutiniškai 362 Eur ekonominę naudą (ES šalių vidurkis –192 Eur/ ha).

Dažnas iš mūsų net neįsivaizduoja, kokia iš tiesų yra miškininko kasdienybė. Tai darbas, trunkantis ištisus metus ir dažnai daugiau nei aštuonias valandas per dieną, ištisą savaitę. Kiekvienas miškininkas supras, jog miškas, nuolat reikalauja dėmesio, rūpesčio, nepaisant nei paros, nei metų laiko ir tik po keliasdešimt metų gali pasakyti, jog užauginai tinkamą, brandų ir visuomenei naudingą mišką.

Svarbiausia miškininko funkcija – miško atkūrimas ir ugdymas.

Pagal moksliniais metodais nustatytas ir Vyriausybės patvirtintas kirtimų apimtis, kasmet yra iškertama dalis miškų, kuri turi būti atkurta per trejus metus, o vėliau nuosaikiai ugdoma ir prižiūrima, kol tampa tvirtu mišku. Šiam darbui tinkamos tik kelios pavasario ir rudens savaitės, tad miškininkai atidžiai ruošia sodinukus, organizuoja miškasodžius ir džiaugiasi kiekvienais metais vis gausesniu savanorių sodintojų būriu.

Labai svarbus darbas miške po jo atkūrimo yra miško ugdymas. Ugdomaisiais kirtimais formuojami  ateities medynai, šalinami stelbiantys nepagrindinių rūšių medžiai bei krūmai,  sumažinamas medžių tankumas, praplečiama erdvė ir sudaromos geresnės sąlygos jiems augti bei padidinamas atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams.

Miškui nuolat gręsia pavojai.

Visi galėtume išvardinti keletą, plika akimi pastebimų pavojų, kaip antai, gaisrai ar audros. Taip pat neatsakingi miško lankytojai, paliekantys ne tik šiukšles, bet ir smilkstančias nuorūkas ar degančias laužavietes. Tačiau miškas turi ir sunkiai pastebimų priešų – ligų ir kenkėjų, kurie pažeidžia medžių šaknis, kamienus ar lapiją. Būtent miškininkai atsakingai atlieka priešgaisrinę ir sanitarinę miško apsaugą ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose bei tvarko lankytojų sukeltus padarinius ir paliktas šiukšles.

Biologinės įvairovės apsauga.

Pasaulyje egzistuoja apie 9 mln. įvairiausių gyvų organizmų rūšių. Nei viena iš jų negali išgyventi pati savaime, be sąsajų su kitomis rūšimis. Šis faktas yra atsakymas į klausimą apie biologinės įvairovės svarbą. Miškas – daugybės gyvūnų, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų namai. Miškininkai turi pasitelkti visą savo profesionalumą, kad suderintų visuomenės ekonominius miško naudojimo interesus su biologinės įvairovės gausinimu, augalų ir gyvūnų populiacijų išsaugojimu.

Miškas skirtas kiekvienam iš mūsų.

Viena svarbiausių miškininko pareigybių – socialinė funkciją. Tai lietuvių ypač pamėgtų poilsinių ir pažintinių zonų įkūrimas ir priežiūra. Visuomenės švietimas apie elgesio taisykles miške, pažintinių renginių bei ekskursijų organizavimas miškuose ir medelynuose. Taip pat renginiai ir stovyklos mažiesiems miško bičiuliams: inkilų kūrimo konkursas ir jų įkėlimas, gandrų parskridimo ir kitos gamtos pažinimo šventės, sėjinukų sėjimas, žvėrelių maitinimas šaltuoju metų laiku ir kita. Visa tai tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtų pažinti ir puoselėti mišką, kaip savo namus.

Miškininkas – ne tik gyvenimo būdas, bet ir kasdieninė duona.

Lietuvos miškai driekiasi per visą šalies teritoriją, o jų priežiūrai reikalingas gausus būrys specialistų. Tai ypatingai svarbios darbo vietos mūsų šalies rajonuose ir mažai apgyvendintose, tačiau miškingose teritorijose. Didelei daliai miškininkų ši specialybė suteikia galimybę gyventi ir dirbti mėgstamą darbą net atokiausiose Lietuvos vietose, o mums rasti įspūdingiausius kraštovaizdžius ir mėgautis išpuoselėtais miško kampeliais net toli nuo namų.