Lietuvos miškininkų sąjungos įstatai
1.BENDROJI DALIS
1.1.Lietuvos miškininkų sąjunga (toliau – Sąjunga) – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis fizinius ir juridinius asmenis, tarp jų įmones, organizacijas, mokslo įstaigas ir kitas institucijas, dirbančias miškų ūkio ar jam artimose srityse.
1.2.Lietuvos miškininkų sąjungos teisinė forma – asociacija.
1.3.Sąjunga veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų nįstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir savo veiklą grindžia šiais įstatais bei Sąjungos visuotinio narių suvažiavimo, prezidiumo ir prezidento sprendimais. Sąjunga turi šių teisės aktų nustatytą veikimo, iniciatyvos bei spendimų priėmimo laisvę.
1.4.Sąjunga įsteigta neribotam laikotarpiui.
1.5.Sąjunga yra ne pelno siekianti organizacija, paramos gavėja.
1.6.Sąjungos buveinės adresą nustato ir gali keisti Sąjungos prezidiumas.
2.SĄJUNGOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
2.1.Sąjungos veiklos tikslai:
2.1.1.kelti miškininkų profesinį ir kultūrinį lygį, skatinti jų kūrybinę iniciatyvą ir aktyvumą;
2.1.2.koordinuoti Sąjungos narių visuomeninę veiklą siekiant šalies ekonominės, ekologinės bei socialinės gerovės ir racionalaus, subalansuoto miškų tvarkymo;
2.1.3.formuoti objektyvią visuomenės nuomonę apie miškus, miškų funkcijas ir miško ūkinę veiklą;
2.1.4.atstovauti Sąjungos narių interesams ir juos ginti.
2.2.Šių tikslų įgyvendinimui Sąjunga kelia sau šiuos uždavinius:
2.2.1.teikti siūlymus dėl miškų ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo;
2.2.2.teikti informaciją miškininkams apie miškų mokslo naujienas, Lietuvos miškus, jų būklę, ūkinę veiklą juose ir apie Sąjungos veiklą, leisti profesinį žurnalą „Mūsų girios“;
2.2.3.organizuoti miško darbuotojų susitikinus,seminarus, pasitarimus, diskusijas, ekskursijas, parodas, medžių sodinimo ir kitas šventes;
2.2.4.skleisti objektyvią informaciją apie miškus ir miškų ūkį visuomenei, ugdyti jaunuosius miško bičiulius;
2.2.5.puoselėti senas ir kurti naujas miškininkų tradicijas, saugoti Lietuvos miškininkystės istorinį paveldą;
2.2.6.organizuoti kultūrinius ir sportinius miškininkų bei miško bičiulių renginius;
2.2.7.konsultuoti miško savininkus racionalaus miškininkavimo klausimais;
2.2.8.teikti pagalbą Sąjungos nariams.
2.3.Sąjunga, įgyvendindama savo tikslus, vykdo šią veiklą (veiklos sritys ir rūšys):
2.3.1.leidybinė veikla (58);
2.3.2.pagrindinių buveinių veikla; konsultacinė valdymo veikla (70);
2.3.3.moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (72);
2.3.4.kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla (74);
2.3.5.įdarbinimo veikla (78);
2.3.6.kultūrinis švietimas (85);
2.3.7.kitų narystės organizacijų veikla.
3.SĄJUNGOS TEISĖS IR PAREIGOS
3.1.Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Sąjunga įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:
3.1.1.turėti sąskaitas bankuose;
3.1.2.gauti lėšų ar kitokio turto iš fizinių ir juridinių asmenų, valstybinių ir nevalstybinių, visuomeninių ir kitų organizacijų, fondų, techninę, materialinę ir finansinę pagalbą teikiančių programų, tarptautinių asociacijų Įstatuose numatytiems Sąjungos tikslams įgyvendinti;
3.1.3.leisti su miškais, miško ūkine veikla ir miškininkais susijusią literatūrą;
3.1.4.pirkti ir kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;
3.1.5.samdyti asmenis Įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
3.1.6.reorganizuotis, steigti padalinius, fondus, viešąsias įstaigas, atstovybes;
3.1.7.prisiimti įsipareigojimus ir sudaryti sutartis su partneriais;
3.1.8.vienytis į asociacijų sąjungas, stoti į tarptautines organizacijas;
3.1.9.užsiimti ir kitokia Įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalinga veikla, kurios nedraudžia įstatymai.
3.2.Sąjunga privalo:
3.2.1.efektyviai naudoti lėšas ir turtą, skirtus Įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti;
3.2.2.vesti finansinės veiklos apskaitą, kuri atitiktų Lietuvos Republikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat paramos teikėjų nustatytas sąlygas;
3.2.3.teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms;
3.2.4.teikti informaciją apie savo veiklą Sąjungos nariams, skelbiant ją žurnale „Mūsų girios“;
3.2.5.mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.
3.3.Sąjunga gali turėti ir kitų, šiuose Įstatuose nenumatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
4.SĄJUNGOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
4.1.Sąjungos struktūrą sudaro skyriai, bendrijos, sekcijos (klubai), Sąjungos nariai – juridiniai asmenys ir Įstatuose numatytai veiklai vykdyti Sąjungos įsteigti juridiniai asmenys.
4.2.Sąjungos skyriai:
4.2.1.skyrius yra pirminis Sąjungos struktūrinis padalinis, sudaromas teritoriniu principu; minimalus skyriaus narių skaičus – 3 nariai; skyrius registruojamas Sąjungos prezidiume, pateikiant protokolą dėl skyriaus įsteigimo;
4.2.2.skyriai organizuoja savo veiklą, naudoja pinigines lėšas ir turtą savo nuožiūra, vadovaudamiesi Sąjungos įstatais ir Sąjungos organų nutarimais; skyriai renka nario mokesčius, kurių 30 proc. (ar kitą suvažiavimo nustatytą dalį) pasilieka savo žinioje;
4.2.3.aukščiausias skyriaus organas yra visuotinis skyriaus narių susirinkimas; jo nutarimai galioja, jei priimti skyriaus narių daugumos; skyriaus ataskaitiniai susirinkimai šaukiami kasmet;
4.2.4.tarp susirinkimų skyriui vadovauja pirmininkas, kuris gali turėti pavaduotoją arba daugiau vadovybės narių; skyriaus vadovybės sudėtį, jos rinkimo tvarką ir funkcijas nustato visuotinis skyriaus narių susirinkimas;
4.2.5.skyrius likviduojamas skyriaus narių susirinkimo nutarimu, jei už tai pasisako daugiau kaip pusė narių, arba nelikus skyriuje minimalaus narių skaičiaus.
4.3.Sąjungos bendrijos ir sekcijos :
4.3.1.bendrijos gali būti sudaromos Sąjungos narių tarnybinių interesų bendrumo principų; gali būti girininkų, inžinierinių darbuotojų, miško rangos Įmonių darbuotojų ir kt. bendrijos ;
4.3.2.sekcijos gali būti organizuojamos Sąjungos narių profesinių interesų ir asmeninių polinkių bei poreikių principu; gali būti miškininkų veiklos propagavimo (t.sk. jaunųjų miško bičiulių veiklos šefavimo), atskirų miškininkystės sričių (atkūrimo, ugdymo, naudojimo) analizės ir tobulinmo, gamtosaugos bei rekreacijos, kultūrinio bei sportinio judėjimo sekcijos (klubai).
4.3.3.bendrijos ir sekcijos steigiamos šalies ar regiono mastu; jų valdymo organai yra visuotiniai narių susirinkimai, 3-11 narių tarybos ir bendrijos (sekcijos, klubo) pirmininkas; jos veikia remiantis Sąjungos prezidiumo patvirtintais įstatais.
4.4.Skyriai ir bendrijos bei sekcijos (klubai) neturi juridinio asmens teisių.
4.5.Sąjungos narių – juridinių asmenų statusas nustatomas stojimo į Sąjungą sutartyje.
4.6..Atskirų Sąjungos įstatuose numatytų tikslų (uždavinių) įgyvendinimui gali būti steigiami Sąjungos padaliniai – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys.
5.SĄJUNGOS NARIAI, JŲ PRIĖMIMO, IŠSTOJIMO BEI PAŠALINIMO TVARKA. NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
5.1.Sąjungos nariais gali būti miškininkai ir kiti miškų ūkio ar su juo susijusioje veikloje dalyvaujantys asmenys, sulaukę 18 metų amžiaus ir pripažįstantys šiuos Įstatus, o taip pat šių veiklos sričių juridiniai asmenys.
5.2.Asmuo, pageidaujantis tapti Sąjungos nariu, turi pateikti raštišką prašymą skyriaus, kurio sudėtyje jis nori dalyvauti Sąjungos veikloje, pirmininkui. Skyrius asmens prašymą dėl priėmimo į Sąjungą turi apsvarstyti per 30 dienų. Prieš priimant į Sąjungą naują narį jis supažindinamas su Sąjungos tikslais, su šiais Įstatais, stojamojo ir nario mokesčio dydžiu bei jo mokėjimo tvarka.
5.3.Sąjungos narys gali bet kada išstoti iš Sąjungos, parašęs prašymą Sąjungos skyriui. Tokiu atveju stojamieji ir nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
5.4.Sąjunga turi teisę pašalinti narį, jei narys sistemingai pažeidinėja šiuos Įstatus, dvejus metus iš eilės nemokėjo nario mokesčio, nevykdė sutartinių įsipareigojimų Sąjungai ar jos nariams, savo veikla diskreditavo Sąjungą ar jos narius. (Pažeidimas laikomas sistemingu, jei per dvejus metus Įstatus pažeidė daugiau kaip du kartus).
Nutarimą dėl pašalinimo priima skyrius, kuriame narys buvo registruotas, 2/3 visų narių balsų dauguma.
Sąjungos nariui apie svarstymą dėl pašalinimo iš Sąjungos pranešama likus ne mažiau kaip 5 dienom iki numatomo skyriaus posėdžio. Sąjungos narys turi teisę dėl savo elgesio pasiaiškinti raštu ir dalyvauti skyriaus susirinkime, kuriame yra svarstomas jo elgesys.
Pašalinto nario stojamieji įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
Skyriaus nutarimu pašalintasis asmuo turi teisę kreiptis į Sąjungos Prezidiumą dėl jo atstatymo būti Sąjungos nariu.
5.5.Sąjungos narys turi teisę:
5.5.1.teikti pasiūlymus Sąjungos veiklai gerinti;
5.5.2.dalyvauti svarstymuose, pareikšti savo nuomonę ir balsuoti visais svarstomais klausimais;
5.5.3.rinkti ir būti renkamam į visus Sąjungos valdymo organus;
5.5.4.naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis;
5.5.5.susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti visą informaciją apie Sąjungos veiklą;
5.5.6.būti kitų organizacijų nariu.
5.6.Sąjungos narys privalo:
5.6.1.aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje;
5.6.2.nustatyta tvarka mokėti nario mokestį;
5.6.3.laikytis šių Įstatų;
5.6.4.vykdyti Sąjungos narių tarpusavio susitarimus ir įsipareigojimus;
5.6.5.vykdyti Sąjungos organų nutarimus bei kitus sprendimus.
5.7.Sąjunga gali turėti garbės narius, kuriems tokį vardą už nuopelnus siekiant Sąjungos numatytų tikslų suteikia Suvažiavimas 2/3 balsų dauguma.
5.8.Juridiniai asmenys, norintys tapti Sąjungos nariais, turi paduoti prašymą Sąjungos prezidiumui, kuris sprendžia priėmimo, tarpusavio santykių ir nario mokesčio (finansinių įsipareigojimų) dydžio klausimus.
5.9.Sąjungos buveinėje turi būti visų Sąjungos narių sąrašas ir su juo turi teisę susipažinti kiekvienas Sąjungos narys. Skyriuose, bendrijose, sekcijose turi būti jų narių sąrašai.
6.SĄJUNGOS ORGANAI
6.1.Sąjungos organai yra šie: suvažiavimas, prezidiumas ir prezidentas.
6.2.Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas (toliau Suvažiavimas);
6.2.1.Aukščiausias Sąjungos organas yra Suvažiavimas, turintis visas visuotino narių susirinkimo teises, šaukiamas kasmet. Reikalaujant revizijos komisijai ar ne mažiau kaip 1/3 Sąjungos narių gali būti šaukiamas neeilinis Suvažiavimas.
6.2.2.Suvažiavimo laiką, vietą ir atstovavimo normas, jei šaukiamas ne visuotinis suvažiavimas, nustato Prezidiumas, pranešdamas skyriams ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) dienų iki Suvažiavimo. Pranešimas apie Suvažiavimo datą, laiką ir vietą, taip pat Suvažiavimo darbotvarkė ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) dienų iki Suvažiavimo išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas pasirašytinai, arba skelbiamas VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai. Prezidiumo nutarimas apie Suvažiavimo sušaukimą gali būti skelbiamas ir žurnale „Mūsų girios“.
6.2.3.Suvažiavimas gali vykti ir priimti nutarimus, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių ar išrinktų delegatų. Nesusirinkus reikiamam narių ar delegatų skaičiui pakartotinas suvažiavimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 5 dienų ir ne vėliau kaip po 20 dienų. Pakartotinis suvažiavimas turi teisę priimti nutarimus neįvykusio Suvažiavimo darbotvarkės klausimais nesvarbu kiek Suvažiavime dalyvavo Sąjungos narių ar delegatų.
Suvažiavimo nutarimai priimami šių Įstatų nustatyta tvarka ir yra teisėti, jei už juos balsuoja paprasta Suvažiavimo dalyvių dauguma, išskyrus 5.7, 12.2. ir 12.4.1 punktuose numatytus atvejus.
6.2.4.Suvažiavimas sprendžia šiuos klausimus:
6.2.4.1.priima, papildo ir keičia Sąjungos Įstatus;
6.2.4.2.išklauso ir įvertina Sąjungos veiklos bei Revizijos komisijos ataskaitas;
6.2.4.3.priima sprendimus svarbiausiais Sąjungos veiklos klausimais;
6.2.4.4.reiškia nuomonę ir teikia pasiūlymus dėl teisinių aktų, miškų ūkinės veiklos ir specialistų rengimo;
6.2.4.5.nustato nario mokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką;
6.2.4.6.renka (atšaukia) Sąjungos prezidentą, pusę prezidiumo narių, revizijos komisiją;
6.2.4.7.suteikia Sąjungos garbės nario vardą;
6.2.4.8.priima sprendimus dėl Sąjungos padalinių – juridinių asmenų steigimo, savininko funkcių jiems perdavimo ar perėmimo, taip pat Sąjungos filialų ir atstovybių steigimo;
6.2.4.9.priima nutarimus dėl Sąjungos jungimosi į asociacijų sąjungas, dėl Sąjungos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo.
6.2.4.10.tvirtina prezidento pasiūlytus viceprezidentus (viceprezidentą) ir pusę prezidiumo narių;
6.2.4.11.tvirtina Sąjungos veiklos programas ir ir metinę finansinę atskaitomybę.
6.3.Sąjungos prezidiumas ir jo kompetencija:
6.3.1.Sąjungos prezidiumas yra kolegialus valdymo organas, įgyvendinantis suvažiavimų nutarimus ir sprendžiamtis visus einamuosius klausimus.
6.3.2.Prezidiumą sudaro prezidentas, kuris yra ir prezidiumo pirmininkas, ir 14 narių, kurių pusę 2 metų kadencijai renka Suvažiavimas, o kitą pusę tam pačiam laikui prezidentui pasiūlius tvirtina Suvažiavimas. Prezidentas iš Prezidiumo narių tarpo pasirenka viceprezidentus (viceprezidentą), kuriuos patvirtina Suvažiavimas. Prezidiumas iš savo narių tarpo renka atsakingąjį sekretorių.
6.3.3.Prezidiumas į posėdžius renkasi kviečiamas Prezidento arba savo iniciatyva ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Prezidiumas gali priimti sprendimus, jei dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių ir prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas.
6.3.4.Prezidiumo kompetencija:
6.3.4.1.parengia Sąjungos veiklos programas bei sąmatas ir organizuoja jų įgyvendinimą;
6.3.4.2.tvirtina Sąjungos samdomų darbuotojų etatus ir nustato jų atlyginimus;
6.3.4.3.sudaro komisijas, renka jų pirmininkus;
6.3.4.4.svarsto ir tvirtina Sąjungos padalinių – juridinių asmenų įstatus, filialų ir atstovybių nuostatus, ir jų metinės veiklos ataskaitas;
6.3.4.5.šaukia suvažiavimus, nustato atstovavimo normas;
6.3.4.6.priima į Sąjungą narius – juridinius asmenis;
6.3.4.7. kartu su Sąjungos komisijomis ar padaliniais organizuoja šventes, susirinkimus, seminarus, diskusijas, ekskursijas, konkursus ir kitus renginius;
6.3.4.8. rengia teisės aktų bei pasiūlymų projektus;
6.3.4.9. organizuoja informacinę ir leidybinę veiklą;
6.3.4.10. palaiko ryšius su kitomis organizacijomis bei institucijomis, tarp jų ir užsienio;
6.3.4.11. teikia paramą Sąjungos nariams;
6.3.4.12. tvirtina sutartis, registruoja skyrius, koordinuoja skyrių, bendrijų, sekcijų formavimą ir veiklą;
6.3.4.13.tvarko Sąjungos juridinių asmenų, filialų ir atstovybių steigimo, funkcijų perėmimo ar perdavimo dokumentus.
6.3.4.14.tvirtina Prezidiumo veiklos reglamentą;
6.3.4.15.reiškia Sąjungos nuomonę ir teikia pasiūlymus dėl teisės aktų, miškų ūkinės veiklos ir specialistų rengimo.
6.4.Prezidentas ir jo kompetencija:
6.4.1.Prezidentą renka ir atšaukia Suvažiavimas jame dalyvaujančių Sąjungos narių balsų dauguma 2 metų kadencijai. Prezidento kadencijų skaičius ne daugiau dviejų kadencijų iš eilės. Kandidatus į prezidentus gali siūlyti skyriai, bendrijos, sekcijos ir prezidiumas.
6.4.2.Prezidentas dirba vadovaudomasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, Sąjungos įstatais, Suvažiavimo ir prezidiumo nutarimais.
6.4.3.Prezidento kompetencija:
6.4.3.1.pasirašo Sąjungos įstatus, sutartis, įsipareigojimus ir kitus Sąjungos dokumentus;
6.4.3.2.pasirašo Suvažiavimo ir Prezidiumo priimtus nutarimus ir kitus dokumentus;
6.4.3.3.atstovauja Sąjungą valstybinės valdžios institucijose ir visuomenėje, taip pat santykiuose su kitomis organizacijomis, Sąjungos vardu sudaro sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis;
6.4.3.4.atidaro ir uždaro Sąjungos sąskaitas bankuose;
6.4.3.5.kartu su buhalteriu pasirašo Sąjungos finansinius dokumentus;
6.4.3.6.atsiskaito už Sąjungos veiklą Prezidiumui ir Suvažiavimui;
6.4.3.7.sprendžia Sąjungos veiklos organizavimo klausimus;
6.4.3.8.organizuoja Prezidiumo darbą, kviečia jo posėdžius;
6.4.3.9.savo kompetencijos ribose priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis;
6.4.3.10.sudaro darbo grupes (komisijas) specialiems Sąjungos veiklos uždaviniams vykdyti;
6.4.3.11.išduoda įgaliojimus toms funkcijoms vykdyti, kurios yra jo kompetencijos ribose;
6.4.3.12.vykdo kitas Suvažiavimo bei šių Įstatų numatytas funkcijas;
6.4.3.13.dalį savo funkcijų gali pavesti viceprezidentui.
7.SĄJUNGOS TURTAS, LĖŠŲ IR PAJAMŲ ŠALTINIAI, JŲ PANAUDOJIMO IR KONTROLĖS TVARKA
7.1.Sąjungai nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kitas turtas, reikalingas šiuose Įstatuose numatytai veiklai vykdyti, kuris gali būti įgytas iš šių Įstatų 7.2. punkte nurodytų šaltinių lėšų.
7.2.Sąjungos lėšų šaltiniai:
7.2.1.stojamieji ir metiniai narių mokesčiai;
7.2.2.iš valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, fondų, programų,fizinių ir juridinių asmenų, taip pat iš Lietuvos ir tarptautinių (užsienio) visuomeninių organizacijų gautos lėšos (jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams);
7.2.3.pajamos iš leidybos;
7.2.4.paramos visuomeninėms organizacijoms lėšos, įgytos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
7.2.5.kredito įstaigų palūkanos už saugomas Sąjungos lėšas;
7.2.6.fizinių asmenų pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pervestos lėšos;
7.2.7.kitos teisėtai gautos lėšos.
7.3.Sąjungos ir jos struktūrinių padalinių, turinčių juridinio asmens statusą, lėšos laikomos banke ir naudojamos pagal Prezidiumo patvirtintą sąmatą.
7.4.Sąjungos lėšų ir pajamų naudojimo kontrolę atlieka Revizijos komisija.
7.5.Revizijos komisiją sudaro 3 nariai, renkami Suvažiavimo dvejiems metams. Revizijos komisija iš savo narių renka Revizijos komisijos pirmininką.
7.6.Revizijos komisija, kontroliuodama Sąjungos lėšų ir pajamų naudojimą, privalo:
7.6.1.ne rečiau kaip vieną kartą per metus patikrinti Sąjungos finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinius dokumentus;
7.6.2. Prezidiumo pavedimu atlikti neeilinius finansinius ir buhalterinius patikrinimus;
7.6.3.kontroliuoti kaip laikomasi Sąjungos įstatų ir jos valdymo organų reikalavimų finansų klausimais;
7.3.4.artimiausiame Suvažiavimo posėdyje pranešti apie nustatytus pažeidimus;
7.3.5.Suvažiavimui pateikti Sąjungos finansinės veiklos per ataskaitinį laikotarpį vertinimo ataskaitą, pranešti apie nustatytua pažeidimus ir teikti pasiūlymus, kylančius iš patikrinimo rezultatų.
8.STOJAMŲJŲ ĮNAŠŲ IR NARIŲ MOKESČIŲ MOKĖJIMO TVARKA
8.1.Sąjungos nariai, išskyrus garbės narius, moka metinį nario mokestį, jeigu Suvažiavimas nenutaria kitaip.
8.2. Sąjungos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį nustato Suvažiavimas, jų mokėjimo tvarką nustato Suvažiavimas atskiru dokumentu.
8.3. Išimties tvarka atleisti nuo Sąjungos narių mokesčių mokėjimo ar sumažinti jų dydį atskiriems Sąjungos nariams gali tik Suvažiavimas.
9.DOKUMENTŲ IR INFORMACIJOS APIE KLUBO VEIKLĄ PATEIKIMO NARIAMS TVARKA
9.1. Dokumentų ir kitos informacijos apie Sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarka nustatoma Suvažiavimo sprendimu atskiru dokumentu.
10. SĄJUNGOS PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA
10.1. Sąjungos Suvažiavimo, Prezidiumo ir Prezidento nutarimai ir kiti pranešimai, su kuriais reikia supažindinti narius arba kitus asmenis, išsiunčiami registruotu laišku arba pateikiami gavėjui asmeniškai pasirašant ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo priėmimo. Nutarimai ir pranešimai gali būti skelbiami ir žurnale „Mūsų girios“.
10.2. Sąjungos pranešimai apie Suvažiavimą, Sąjungos reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą ir kitus įstatymų nustatytus atvejus (vieši pranešimai) turi būti paskelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
10.3. Už viešos informacijos pateikimą reikiamu laiku atsako Sąjungos prezidentas.
11.SĄJUNGOS FILIALŲ IR/ARBA ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
11.1. Sąjunga turi teisę steigti filialus ir/arba atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.
11.2. Sprendimus steigti Sąjungos filialus ir/arba atstovybes bei nutraukti jų veiklą priima Suvažiavimas.
11.3. Sprendimus skirti ir atšaukti Sąjungos filialų ir atstovybių vadovus priima, taip pat tokių filialų ir atstovybių nuostatus tvirtina Prezidiumas šiuose Įstatuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.
12.SĄJUNGOS ĮSTATŲ KEITIMO, SĄJUNGOS REORGANIZAVIMO BEI VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
12.1.Sąjunga veikia neribotą laiką savo veiklą plėtodama vadovaudamasi šiais Įstatais.
12.2.Sprendimą dėl Sąjungos įstatų pakeitimo ar papildymo priima Suvažiavimas ne mažiau kaip 2/3 Suvažiavime dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Pakeistus Sąjungos įstatus pasirašo Sąjungos prezidentas ar kitas Suvažiavimo įgaliotas asmuo. Sąjungos įstatų pakeitimai įsigalioja tik juos įregistravus nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
12.3.Sąjunga gali būti reorganizuojama padalinant ją į kelias organizacijas ar prisijungiant prie kitos visuomeninės organizacijos Sąjungos suvažiavimo nutarimu.
12.4.Sąjungos veikla pasibaigia šiais atvejais:
12.4.1.Sąjungos veikla nutraukiama specialiai sušaukto suvažiavimo nutarimu 2/3 balsų dauguma. Neįvykus tokiam suvažiavimui po 2 savaičių šaukiamas antras, kuris laikomas teisėtu bet kuriam narių skaičiui susirinkus;
12.4.2.teismui priėmus sprendimą nutraukti Sąjungos veiklą.
12.5.Sąjunga pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Įstatai priimti:
2020 m. vasario mėn. 22 d.