Istorija

Atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei jau nuo 1921-1922 m.atskirų miškininkų grupių tarpe buvo kalbama apie profesinės miškininkų organizacijos kūrimą, bet bandymai ją kurti buvo nesėkmingi. Tam nepritarė ir tuometiniai Miškų departamento vadovai. Tik 1929 m. pradžioje susikūrusi iniciatyvinė grupė paruošė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) įstatus, įregistravo juos Kauno apskrities viršininko įstaigoje ir pradėjo narių telkimą. Šie įstatai numatė, kad LMS sieks pažinti Lietuvos miškus, padėti miškų ūkiui plėstis ir tobulėti, rūpinsis krašto pagražinimu, savo narių profesiniu ir kultūriniu tobulėjimu. Tam turėjo pasitarnauti profesinė spauda, įvairūs kursai, paskaitos ir profesinis bendravimas.

1929 m. birželio 29-30 d.d. įvyko pirmasis LMS suvažiavimas, jame dalyvavo 110 narių. Šiame suvažiavime buvo pristatytas ir pirmasis „Mūsų girių“ žurnalo numeris. Suvažiavime buvo perskaitytos 5 paskaitos ir priimta net 17 rezoliucijų įvairiais aktualiais miškų ūkio veiklos tobulinimo ir miškininkų profesinės ir kultūrinės veiklos klausimais. Pirmuoju LMS valdybos pirmininku išrinktas A.Požėla.

Galerija >>

Vėliau visuotiniai Lietuvos miškininkų sąjungos (nuo 1936 m. pervadintos Lietuvos miškininkų draugija) suvažiavimai vykdavo kasmet. Jie trukdavo dvi dienas. Pirmąją dieną būdavo oficiali darbotvarkė: paskaitos, veiklos apžvalga, diskusijos, rezoliucijų priėmimas, naujos valdybos rinkimai. Antrąją dieną dažnai būdavo organizuojama ekskursija į kokį nors gamtinį (miško) objektą arba į medienos perdirbimo įmonę. Baigiamas suvažiavimas bendra vakariene. Pradedant trečiuoju (1931 m.) suvažiavimu jame dalyvaudavo ir Miškų departamento vadovai. Be A.Požėlos (1929-1931), vėliau LMS(LMD) vadovavo V.Žemaitis (1931-1935), J.Vilčinskas (1935-1938), J.Viliušis (1938-1940). LMS žurnalo „Mūsų girios“ redaktoriumi visą laiką buvo J. Kuprionis.

Prieškariu LMS(LMD) veikla ir žurnalas „Mūsų girios“ suvaidino žymų vaidmenį konsoliduojant miškininkus, keliant jų profesinį ir kultūrinį lygį. Ypač tai buvo aktualu nesant Lietuvoje nei aukštojo mokslo, nei mokslinio tyrimo įstaigų. 1936 m. LMD-jai priklausė apie 70 proc. miškų administracijoje dirbusių miškininkų, joje buvo 286 nariai. Tačiau sovietų valdžia 1940 m. visą šią veiklą nutraukė.

Bene visuose Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimuose dalyvavo Latvijos miškininkų delegacijos, kai kuriuose ir kitų šalių. Nuo 1936 m. glaudesni ryšiai užsimezgė ir su estais. Po dešimtojo LMS suvažiavimo (paskutinio prieškariu), įvykusio Kaune 1938m.liepos 6-7 d.d., įvyko ir Baltijos šalių miškininkų sąjungos steigiamasis suvažiavimas. Antrasis šios sąjungos suvažiavimas vyko 1939 m. Latvijoje (Jelgavoje), o 1940 m. numatytas suvažiavimas Estijoje jau nebeįvyko.

Baigiantis karui, nemažai daliai miškininkų pasitraukus į Vakarus, buvo suburta Lietuvos miškininkų sąjunga išeivijoje (LMSI), kuri rengdavo suvažiavimus, leido (1953-1968) žurnalą „Girios aidas“, paskelbė netgi mokslinių darbų. LMSI vadovavo A.Rukuiža (1949-1952), V.Žemaiti (1952-1983), J.Žebrauskas (1983-1994).

Pokario Lietuvoje ilgą laiką jokių miškininkų organizacijų nebuvo. 1956 m. buvo atgaivintas „Mūsų girių“ žurnalo leidimas. 1958 m.,sekant to meto techninės pažangos skatinimo nuostatom, buvo įkurta Mokslinė-techninė miškininkų draugija (MTD). Vėliau (1962m.), sujungus dviejų sistemų draugijas, ji vadinosi Miško pramonės ir miškų ūkio moksline-technine draugija. Kadangi jos pagrindinis tikslas buvo techninės pažangos skleidimas, ji buvo organizuota įmonių pagrindu ir jungė beveik visus darbuotojus (1967 m. turėjo apie 2000 narių). Nežiūrint pradinio siauro tikslo, ši organizacija perėmė kai kurias prieškario Miškininkų sąjungos tradicijas, išplėtė įvairius bandomuosius darbus, ėmėsi techninių ir technologinių patobulinimų paieškų ir šioje srityje pasiekė gana žymių rezultatų. MTD vadovavo A.Kvedaras (1958-1961), L.Kairiūkštis (1961-1972), J.Kenstavičius (1972-1990).

Prasidėjus atgimimui, susikūrus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui ir jo atšakai Miškininkų sąjūdžiui, pastarojo programoje buvo numatytas ir Lietuvos miškininkų sąjungos atkūrimas. 1990 m.vasario 2 d. vykusiame miškininkų suvažiavime atkurta Lietuvos miškininkų sąjunga ėmėsi platesmės veiklos, negu iki tol veikusi Mokslinė-techninė draugija. Atkurtoji LMS nemažai nuveikė prisidėdama prie miškų įstatyminės bazės kūrimo, miškų ūkio ir gamtosaugos politikos formavimo, aktyviai teikė siūlymus, ypač pereinamuoju laikotarpiu, miškų ūkio administravimo klausimais, nors kai kurie siūlymai dabar būtų diskutuotini..

LMS namažą vaidmenį atliko ir tobulinant miškų ūkinės veiklos metodus, derindama juos su gamtosaugos reikalavimais. Tam pasitarnavo įvairių konkursų organizavimas, siekiant išsiaiškinti geriausiai miškininkystės darbus atliekančias urėdija ir girininkijas. Po dešimtmrčio LMS perėmė, kaip ir prieškariu, žurnalo „Mūsų girios“ leidėjo funkcijas, užsiėmė ir kita leidybine veikla.

LMS skyriai, kaip ir MTD tarybiniais metais, buvo organizuoti miško įmonių (urėdijų) ir įstaigų pagrindu. Ši sistema veikė stabiliai iki miškų valdymo reformos. Nuo 2018 m. apjungus 42 miškų urėdijas į vieną įmonę su 26 regioniniais padaliniais, daliai miškų urėdijose dirbusių miškininkų išėjus iš šios struktūros, sutriko ryšiai tarp LMS valdymo organų ir periferijos, o dėl organizacinių nesklandumų anuliavus 2018 m. gegužės 19 d. suvažiavimo nutarimus LMS veikla beveik sustojo.

Atkurtojii Lieuvos miškininkų sąjunga rengdavo suvažiavimus kas du metai, jai vadovavo: 1990-1992 metais A.Valavičius, 1992-1996 m. A.Brukas, 1996-1998 m. V.Antanaitis, 1998- 2002m A.Tebėra, 2002-2008m. E.Riepšas, 2008-2020 m. E.Bartkevičius.

2020m.vasario 22 d. įvykusio LMS visuotinio suvažiavimo priimti nauji Sąjungos įstatai, reglamentuojantys visų miškininkų, nepriklausomai nuo jų darbovietės, dalyvavimą Sąjungos veikloje, skyrių organizavimą teritoriniu principu ir platesnę Sąjungos veiklos sferą. LMS prezidentu išrinktas Vidmantas Verbyla.