Jaunieji miško bičiuliai, arba tiksliau – Jaunųjų miško bičiulių sambūris yra Lietuvos miškininkų sąjungos globojama moksleivių gamtos ir ypač miško pažinimo iniciatyva, kuomet mokyklose steigiamos ir vystomos neformalios jaunųjų miško bičiulių klasės, o mokytojais tampa miškininko specialybę turintys miškų specialistai ir specialistės.

Būtinybė burt moksleivius į jaunųjų miško bičiulių būrelius, mokyklines girininkijas ar kitokius sambūrius brendo jau 1922 m., kuomet prof. Tado Ivanausko iniciatyva pradėtose organizuoti paukščių globos akcijose, medelių sodinimo šventėse aktyviai dalyvavo ir mokyklų jaunimas. 

Pokario laikotarpiu miškininkai moksleivius kviesdavo į talkas: sodinti mišką, prižiūrėti želdinius, rinkti medžių ir krūmų sėklas, kelti inkilus, atlikti kitus darbus miškuose.

Organizuota, metodiškai vadovaujama jaunųjų miško bičiulių būrelių ir mokyklinių girininkijų veikla prasidėjo 1975 m. Mokyklinių girininkijų veikla buvo įtraukta į mokyklų užklasinio darbo programas.

Prasidėjus atgimimui, užgimė Jaunųjų miško bičiulių Rėmimo tarybos veikla, o 1997 m. įvykusiame posėdyje buvo konstatuota, jog sambūris yra Lietuvos miškininkų sąjungos laisvanoriškas visuomeninis moksleivių ir studentų judėjimas, vienijantis mylinčius mišką, gamtą, besidominčius miškininko profesija, norinčius padėti miškininkams prižiūrėti miškus.

1999 – 2007 m. Jaunųjų miško bičiulių sambūris savo veiklai koordinuoti iš Aplinkos ministerijos per Lietuvos miškininkų sąjungą gaudavo didesnį ar mažesnį finansavimą. Šiomis lėšomis organizuoti respublikiniai seminarai, konferencijos, konkursai, rengiama ir dauginama bei platinama metodinė miškų pažinimo literatūra. 

Jaunųjų miško bičiulių sambūris turi savo nuostatus, ženklą, vėliavą, himną „Giružė – lietuvio Tėvynė“.

Jaunųjų miško bičiulių sambūrio istoriniai leidiniai.