Miškai Lietuvoje: nuo viduramžių iki dabar
Senovėje beveik visa dabartinės Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmo tūkstantmečio pabaigoje miškai užėmė apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. 11–13 a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo. Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia 16 amžių. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. Valakų reformos įstatymu (1557) netinkami žemės ūkiui plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636–41 pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 išleistas Girininkų įstatymas. Lietuvai esant Rusijos imperijos valdžioje (1795–1915) miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1 175 000 ha miškų. Vokietijos okupacijos metais (1915–18) miškų buvo iškirsta prie kelių, upių plynai – 26 500 ha, pasirinktinai – 38 500 hektarų. Buvo kertami ir nesubrendę medynai. Iškirstos medienos tūris – 11,7 mln. m3, t. y. daugiau kaip 6 m. kirtimo norma. Kertama patogiose išvežti vietose (prie kelių, upių), net ir nesubrendę medynai. 1918–40 Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias (apie 20 %). Vėliau jis intensyviai didėjo.
Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 2018.01.01 Valstybinės miškų apskaitos duomenimis Varėnos rajono miškingumas buvo 69,1 %, Švenčionių – 60,7 %, Šalčininkų – 48,4 %, Trakų – 50,3 %, Vilniaus – 41,7 %. Mažiausiai miškų buvo šiuose rajonuose: Vilkaviškio – 10,9 %, Skuodo – 20,1 %, Pasvalio – 16,8 %, Pakruojo – 20 %, Joniškio – 20,0 %.
Didžiausi Lietuvos miškų masyvai yra Druskininkų–Varėnos (Gudų, Dainavos girios) apie 145 000 ha, Labanoro–Pabradės – 91 100 ha, Kazlų Rūdos – 58 700 ha, Karšuvos giria (Viešvilės–Smalininkų) – 42 200 ha, Rūdninkų giria – 37 500 ha, Lavoriškių–Nemenčinės – 31 000 ha, Gaižiūnų–Rumšiškių – 30 400 ha, Kapčiamiesčio giria – 27 700 ha, Ažvinčių–Minčios giria – 22 000 hektarų. Daugiau kaip 10 000 ha yra 17 masyvų.
2008 – 2017 m. kasmet buvo iškertama po 5,7–7,4 mln. m3 medienos. Miškai yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.
2018.01.01 miškų žemės plotas buvo 2195,6 tūkst. ha, miškingumas – 33,6 %, miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui, – 0,78 hektaro. Pušynai sudarė 34,6 %, eglynai 20,9 %, beržynai 22,1 %, juodalksnynai 7,8 %, baltalksnynai 5,9 %, drebulynai 4,7 %, ąžuolynai 2,3 %, uosynai 0,7 %. Želdinių (kultūrinės kilmės medynų) buvo 565 778 ha (27,5 %), žėlinių – 1 490 348 ha (72,5 %). Jaunuolynai III-IV grupių miškuose sudarė 29,1 %, pusamžiai medynai 36,2 %, bręstantys 11,5 %, brandūs 23,2 %. Visų miškų medynų vidutinis amžius pagal NMI 2018 duomenis 54 m., augavietės našumo indeksas – 27 m, skalsumas – 0,77 (lentelė). Pagal 2017-2018 m. medžioklės sezono apskaitą Lietuvos miškuose buvo 16 597 briedžiai, 47 380 tauriųjų elnių, 5 618 danielių, 155 929 stirnos, 15 366 šernai, 42 396 bebrai. Miškai suskirstyti į keturias grupes: I grupės (rezervatiniai, jie sudaro 1,2 % visų miškų), II grupės (specialiosios paskirties – 11,7 %; iš jų IIA grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių – 9.0 % ir IIB grupės rekreaciniai – 2,7 %), III grupės (apsauginiai – 13,3%) ir IV grupės (ūkiniai – 73,8 %) miškai. Pagal derlingumą ir drėgnumą miškų žemės suskirstytos augavietėmis (miško augavietė), medynai – miško tipais.
*pateikta duomenų vidutinė vertė
2018.01.01 valstybinės reikšmės miškų buvo 1 102 000 ha (50,2 %), privačių – 854 200 ha (40,5 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 205 00 ha (9,4%). Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija. Miškų būklės, jų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priežiūrą vykdo Valstybinė miškų tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai.
Valstybinius miškus patikėjimo teise tvarko ir juose ūkininkauja Valstybės įmonė valstybinių miškų urėdija su 26 regioniniais padaliniais.
Sklypinę miškų inventorizaciją, reikalingą ūkinių priemonių projektavimui, organizuoja ir vykdo miškų savininkai ir valdytojai. Miškų valstybės kadastrą ir miškų informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Visų šalies miškų inventorizaciją atrankos metodu, reikalingą strateginiam šalies miško ūkio planavimui vykdo Valstybinė miškų tarnyba.
Miškotyros problemos tiriamos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute ir VDU Lietuvos žemės ūkio akademijoje.
Literatūros sąrašas
Brukas A., Deltuvas R., Mankus R.,2019. Sūduvos girios, Kaunas,320 p.
Deltuvas R., 2019. Miško ūkis ir medžioklė mažojoje Lietuvoje. Klaipėdos universiteto leidykla, Klapėda, 344 p.
Isokas G., 1976. Lietuvos giriose.leid. Mintis, Vilnius, 91 p.
Isokas G., 1979. Giriose.leid. Mintis, Vilnius, 135 p.
Isokas G., 2006. Lietuvos girių ir medžioklės istorija. Mintis, Vilnius.
Lietuvos miškų metraštis, XX a., 2003. Sudarytojai Verbyla V., Brukas A., ir Kairiūkštis L. Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija, Miškų departamentas, leidykla Naujasis lankas, Kaunas, Vilnius, 632 p.
Lietuvos miškų statistika 1937, 1939. Miškų departamento leidinys. Kaunas, 298 p.
Lietuvos miškų ūkio statistika 2018. Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba. Sudarytojai A.Butkus, R. Dagilius, M.Eigirdas, A.Kuliešis, D. Vžlenskas. Lututės leidykla, Kaunas, 184 p.
Revizija pušč i perechodov zverinnych [—-] v byvšem Velikom kniažiestve Litovskom, sostavlennaja starostoju Mstibogovskim Grigorijem Bogdanovičem Volovičem v 1559 godu – Vilna, 1867, 381 c. Register of woodlands and passages of game animals [—-] on the lands of former grand dukedom of Lithuania, composed by G.B. Volovičem, alderman of Mstibogovo at 1559 year. Vilnius 1867, 381p.
Žemaitis V., 1964. Pietinė Letuva G.Valavičiaus 1559 m. Lietuvos girių aprašme. Čikaga, 253 p.
Edvardo Riepšo parengtame straipsnyje pateiktą informaciją 2018.01.01. datai atnaujino ir literatūros sąrašą sudarė Andrius Kuliešis