Data: 2022-11-09

Dovana Lietuvai

Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūrio vadovo ir didelio šios veiklos entuziasto, dabar jau šviesios atminties miškininko K. Patiejūno iniciatyva 1997 m. tuometinių miškų urėdijų miškininkų globojami šalies mokyklų jaunieji miško bičiuliai sumanė Lietuvai padovanoti 10 ąžuolų parkų, skirtų Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 1000-mečiui. Parkus, kuriuose turėjo augti po 1000 ąžuolų, įprasminančių Lietuvos vardą, numatyta sodinti visoje dešimtyje šalies apskričių. Šiai iniciatyvai pritarė ir ją visapusiškai parėmė Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija, miškų urėdijos, apskričių viršininkų administracijos, miestų ir rajonų savivaldybės, kariškiai. Kiekvienas parkas buvo sodinamas pagal specialistų parengtą projektą, parkų prieigose šiai iniciatyvai atminti buvo pastatyti tautodailininkų sukurti ąžuoliniai stogastulpiai. Parkus sodino ne tik šimtai šalies jaunųjų miško bičiulių, jų vadovai mokytojai ir miškininkai, kariškiai, skautai, jaunieji šauliai, bendruomenių nariai, miestelėnai, bet ir aukščiausi šalies vadovai – prezidentas V. Adamkus, ministrai, Seimo nariai, dvasiškiai. Taip per dešimtmetį 10 ąžuolų parkų vainikas apjuosė visą Lietuvą.

Šį rudenį Miškininko dienos proga Lietuvos miškininkų sąjungos nariai aplankėme 5 iš 10 ąžuolynų, tikslu įvertinti šio, prie ketvirtį amžiaus gimusio sumanymo prasmę ir pasidomėti, kasip ąžuolai auga dabar, ar jiems nereikia mūsų pagalbos.  

Pirmasis Kauno apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolų parkas,  kuriam šį pavasarį sukako 24 metai, pasodintas 1998 m. pavasarį Jonavos rajone, 16-me automagistralės Kaunas–Jonava kilometre. Netoli teka Šešuvos upelis. Kadangi pirmajam ąžuolynui sunku buvo rasti tinkamą vietą, jis pasodintas buvusioje sanitarinių miško kirtimų kirtavietėje ir mažiausias – tik 0,6 ha ploto. Prieš tai čia augo eglynas, kurį sunaikino miško kenkėjai – žievėgraužiai tipografai. Ąžuolyno projektą rengė tuometinis Jonavos miškų urėdijos vyr. miškininkas G. Migauskas. Kauno apskrities mokyklų jauniesiems miško bičiuliams talkino Ruklos LDK Algirdo motorizuoto pėstininkų bataliono kariai, Lietuvai pagražinti draugijos atstovai, miškininkai, įvairių institucijų atstovai.

Ir dabar ąžuolyną rasti nesunku: nuo automagistralės į šlaito viršų, kur jis auga, veda laipteliai. Užlipus jais ir pasukus į dešinę, kelią į jį rodo tautodailininko A. Kazlausko šiai progai atminti sukurtas stogastulpis. Ąžuolai išliko ir tapo aplink juos augančio miško dalimi. Anksčiau Jonavos miškų urėdijos miškininkai prie ąžuolyno buvo įrengę atokvėpio vietą, tačiau dabar ji jau panaikinta, matyt, kaip ,,nerentabili“. Svarbiausia, kad ąžuolai atkakliai stiebiasi į saulę, tačiau norėtųsi, kad ąžuolyno prižiūrėtojai –  miškininkai pasistengtų, kad ąžuolynas taptų žmonių lankoma ir mėgiama vieta: atkurtų panaikintą atokvėpio vietą, sudarytų sąlygas augti perspektyviems ąžuolams, pašalinant nustelbtus. Ąžuolyne per daug trako, kurį derėtų paretinti, kad lankytojai galėtų po jį ir pasivaikščioti. 

Kauno apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolynas prie automagistralės Jonava-Kaunas

Vilniaus apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolų parkas pasodintas 2000 m. Vilniuje, prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų. Jam parinkti vietą nebuvo sunku: daug iniciatyvos ir geranoriškumo rodė tuometinis generalinis direktorius A. Vinkus. Todėl šis parkas jaukiai prisiglaudė jam svetingoje klinikų teritorijoje, 2,5 ha plote. Parko projektą rengė Vilniaus universiteto botanikos sodo direktorius dr. A. Skridaila, stogastulpio autorius – tautodailininkas J. Bugailiškis. Kartu su Vilniaus apskrities mokyklų jaunaisiais miško bičiuliais parką sodino Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus, aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrai, Seimo nariai, ligoninės darbuotojai, LDK Gedimino bataliono kariškiai, miškininkai. Kadangi planuota parką pritaikyti poilsiui ir relaksacijai, todėl jame buvo sodinami ne tik ąžuolai, bet ir kitos medžių rūšys.

Šis parkas Santaros klinikų darbuotojų ir tuometinės Trakų miškų urėdijos miškininkų dėka per 20 metų ne tik visiškai susiformavo, bet ir tapo mėgstama, gausiai vilniečių lankoma vieta. Šiose klinikose iki dabar puoselėjamas aplinkos grožis – rūpestingai prižiūrimi visi teritorijoje augantys medžiai ir krūmai, skoningai tvarkomi gėlynai. Ateityje kai kuriose ąžuolyno vietose reikėtų išretinti vienas kitą stelbiančius ąžuolus, formuoti jų lajas, todėl klinikų aplinkos tvarkytojams praverstų profesionali miškininkų pagalba ir patarimai.

Vilniaus apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolynas Santaros klinikų teritorijoje

Marijampolės apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolų parkas pasodintas 2004 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Utalinos kaime, buvusiame molio karjere. Molio karjeras iki 2004 m. buvo naudojamas tiesiant tarptautinę magistralę Via Baltica. Parko plotas – 3 ha. Jį projektavo architektas L. Masilionis, parko prieigose pastatytas tautodailininko A. Sakalausko stogastulpis. Ąžuolyną sodino Marijampolės apskrities jaunieji miško bičiuliai, miškininkai, tuometinis sveikatos apsaugos ministras J. Olekas, Seimo nariai, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų institucijų atstovai.

Pagal pirminį sumanymą visa buvusio molio karjero teritorija su jame telkšančiais vandens telkiniais ir jaunųjų miško bičiulių ąžuolynu, ją sutvarkius turėjo tapti Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių gyventojų, pro šalį keliaujančių poilsio ir traukos vieta. Deja, net ir  praėjus 18 metų po šio sumanymo, į žmonių traukos vietą ši teritorija nepanaši: nors vietos miškininkų dėka ąžuolai išliko ir gražiai auga, o išdžiūvę atsodinami ir prižiūrimi, tačiau kita buvusio molio karjero teritorijos dalis netvarkoma, apauganti krūmynais ir žolių šabakštynais. Šalia jaunųjų miško bičiulių ąžuolyno auga ir 2018 m. Lietuvos 100-mečiui pasodinti ąžuoliukai. Jeigu ši vieta ateityje ir netaps traukos vieta, tačiau 18-os metų išbandymus atlaikę jaunųjų miškininkų ąžuolai tikrai žaliuos.

                    

Marijampolės apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolynas Utalinos kaime

 Alytaus apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolų parkas pasodintas 2005 m. Alytaus miesto pakraštyje, prie Vidzgirio botaninio draustinio, vaizdingame Nemuno vingyje, 4,1 ha plote. Per šią teritoriją vingiuoja kelias į Radžiūnų piliakalnį, todėl čia niekada netrūksta lankytojų. Parko projektą parengė tuometinės Alytaus miškų urėdijos vyr. miškininkas V. Zelenius. Stogastulpio, kuris keistokai pastatytas kiek toliau nuo parko, autorius – tautodailininkas K. Ražanauskas. Kartu su jaunaisiais miško bičiuliais parką sodino Seimo nariai, kunigaikštytės Birutės bataliono kariai, miškininkai, įvairių institucijų atstovai. Ąžuolynas pasodintas valstybinės reikšmės miškų teritorijoje. Anksčiau juos prižiūrėjo Alytaus miškų urėdijos miškininkai, dabar – nesibaigiančių miškų ūkio reformų sūkuriuose jam stinga jų dėmesio. Kadangi ąžuolai prigijo ir gražiai auga, todėl norėtųsi, kad iš jų jau būtų pradėtas formuoti parkas. Juolab, kad parkas yra miesto teritorijoje, šalia gausiai lankomo Vidzgirio botaninio draustinio. Trūksta takų ir kitos, žmonių lankymui būtinos infrastruktūros. Reikėtų formuoti kai kurių ąžuolų lajas, sutvarkyti apirusį stogastulpį, galbūt jį perstatyti arčiau ąžuolyno, jeigu ąžuolynas nebus plečiamas.

Alytaus apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolynas Alytuje

Paskutinis jaunųjų miško bičiulių ąžuolų parkas – Panevėžio apskrities, pasodintas 2008 m. Ramygaloje, prie tarptautinės magistralės Via Baltica, abipus Upytės upelio. Parką projektavo landšafto architektas A. Mituzas, stogastulpio autorius – tautodailininkas R. Zinkevičius. Šiandien šis jauniausias iš visų parkas – vienas gražiausiai tvarkomų ir formuojamų vietinės savivaldos iniciatyva. Iš parko atsiveria graži miestelio panorama su XV amžiuje statytais Šv. Jono krikštytojo bažnyčios bokštais. Kartu su jaunaisiais miškininkais parką sodino Seimo nariai, žemės ūkio ministrė K. Prunskienė, Panevėžio vyskupas J. Kauneckas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai, Panevėžio apskrities jaunieji šauliai, miškininkai.

Panevėžio apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolynas  Ramygaloje

Dar liko neaplankyti – Klaipėdos apskrities jaunųjų miško bičiulių ąžuolų parkas, pasodintas 1999 m. prie Šilutės centrinės ligoninės, Šiaulių apskrities – 2001 m. Kelmėje, prie Kražantės upės, Telšių apskrities – 2002 m. Telšiuose, prie Germanto ežero, Tauragės apskrities – 2003 m. Pagramantyje, prie Akmenos upės, Utenos apskrities – 2006 m. Utenoje, Kraštuonos upės slėnyje.

Ąžuolų parkų sodinimas, kuriame teko ir pačiai dalyvauti, buvo prasmingos ir šiltos įvairių kartų ir profesijų, medžius mylinčių suaugusiųjų ir vaikų bendravimo šventės su laužais ir nepamirštama kareiviška koše. Tikros patriotiškumo pamokos, kuriose mažai skambių žodžių, bet rezultatas – akivaizdus. Užaugo ne tik vaikai, su jais – ir nauja ąžuolų karta. Ąžuolai labai panašūs į žmones, kurie šalia jų.

Zita Bitvinskaitė


Atgal į: Naujienos