Rugsėjo 22 d. „Giriūnų” klubo miškininkai senjorai paminėti miškininko dieną susitiko su VĮ VMU Varėnos regioninio padalinio miškininkais padiskutuoti retinimų ir atvejinių kirtimų pušynuose klausimais. Miškininkus senjorus maloniai priėmė Varėnos padalinio vadovas Tomas Bazevičius, vyr. miškininkas Deimantas Stankevičius, miško auginimo specialistas Deimantas Jachimavičius ir Pirčiupių girininkijos girininkas Rolandas Gavrilovas. Iš senjorų pusės dalyvavo: profesoriai Stasys Karazija, Antanas Juodvalkis. Andrius Kuliešis, Edvardas Riepšas; daktarai Julius Danusevičius, Laima Skuodienė ir Vidmantas Verbyla.
Daugiau erdvės nuo pat jaunystės
Prof. A. Kuliešis 1990m. tuometės Valkininkų miškų urėdijos Pirčiupių girininkijoje žemės ūkio paskirties dirbamoje žemėje 1982m. pasodintame pušies jaunuolyne įsteigė tyrimo barelių kompleksą, siekiant nustatyti, kaip ankstyvi retinimo kirtimai įtakoja pušyno augimą, tvarumą ir našumą. Kiekviename barelyje buvo vykdomi skirtingo intensyvumo retinimo kirtimai, kartojami skirtingais metų intervalais. Viename barelyje medynas buvo paliktas kontrolei, kad būtų su kuo palyginti bandymo rezultatus. Sodinant mišką viename ha paprastai sodinama ne mažiau kaip 5 (anksčiau buvo sodinama net iki 10 tūkst. ir daugiau) tūkst. vienmečių pušies sėjinukų. Šio tyrimo atveju 1 ha buvo pasodinta 10 tūkst. sėjinukų. Tyrimai pradėti po 8 m. nuo sodinimo, kai 1 ha. vidutiniškai buvo likę apie 1700 pušaičių. Brandžiame pušyne būna likę tik 500- 600 medžių. Kiti medžiai miškuose, kur ūkinė veikla nevykdoma, žūsta savaime, o ūkiniuose miškuose iškertami retinimo, sanitariniais bei einamaisiais kirtimais. Šiais prof. A.Kuliešio vykdomais bandymais siekiama išsiaiškinti, kaip medžiai auga ir vystosi, kai medynas pradedamas retinti jauname amžiuje, suteikiant medžiams optimalią erdvę augimui nuo pat jaunystės. Pagal miško kirtimo taisykles retinimo kirtimai pušynuose pradedami tik 21m. amžiaus ir vykdomi iki 40m.. Pasak prof. A.Kuliešio pagal 30m. (iki 2020m.) trukusių tyrimų rezultatus, nuo 8m. amžiaus, kada buvo pradėti stebėjimai, rečiausiai augusių pušų barelyje medžių vidutinis diametras yra 1,5 karto didesnis už diametrą kontroliniame variante. Todėl, kai brandžiuose medynuose liks augti tik 500 -600 medžių, dėl ženkliai didesnio vid. medžių diametro anksti retinti pradėtuose medynuose bus ženkliai didesnis ir medžių tūris 1 ha, kitaip sakant, medynai bus našesni ir dėl didesnio kamienų skersmens atsparesni įvairioms stichijos negandoms. Kai medynai pradedami retinti vyresniame amžiuje, iškertant nustelbtus, augime atsiliekančius, įvairiai pažeistus ar praretinant grupėse per tankiai augančius medžius, pasak prof. A.Kuliešio, paliktiems augti medžiams jau nesudaromos sąlygos spartesniam augimui. Tačiau taip auginant medynus, reikia daugiau darbo sąnaudų ir iš tarpinio miško naudojimo gaunama mažiau pajamų, nes, retinant medynus jauname amžiuje, gaunama tik smulki mediena, kuri tiktų nebent biokurui. Be to , kai medynai išretinami jauname amžiuje, blogėja paliekamų augti medžių medienos kokybė. Lyginant su medžiais, augančiais tankesniuose medynuose, nuo jauno amžiaus gavę daugiau erdvės, medžiai augina ženkliai storesnes šakas ir ilgai valosi nuo sausų šakų. Čia iš dalies gali pagelbėti tik miško medžių selekcija. Anksčiau sėklos medžių sodmenims išauginti buvo renkamos nuo atsitiktinių gausiai derančių individų, neretai pavieniai laukuose ar pelkėse augančių keružių ir tai paveldėjimo keliu persiduodavo ir jų palikuonims. Minėti bandymams skirti medynai kaip tik buvo įveisti tuo laikotarpiu, kai miško medžių selekcija dar nebuvo tinkamai išvystyta. Dabar miško medžių sodmenys medelynuose auginami tik iš sėklų, surinktų aukštos selekcinės kategorijos medynuose, miško sėkliniuose draustiniuose bei miško medžių plantacijose, kurios įveisiamos, sodinant elitinių rinktinių medžių vegetatyvinius palikuonis. Nors medžių augimui didžiausią įtaką daro augimo sąlygos, tikimasi, kad iš tokių selekciniu požiūriu vertingų sodmenų pasodinti medynai dėl paveldimumo bus našesni, atsparesni įvairioms negandoms ir produkuos vertingą medieną.
Kad brandžių medynų keitimas jaunuolynais mažiau erzintų gamtos mylėtojus
Diskusijoms apie neplynuosius miško kirtimus pušynuose susitikimo dalyviai apsilankė Pirčiupių girininkijos trijose supaprastintų dviejų atvejų atvejinių kirtimų kirtavietėse po pirmojo kirtimo atvejo, kur po paliktų brandžių medžių lajomis pušaitės želia savaime. Brandžius medynus kertant atvejiniais kirtimais, toje pačioje vietoje miškas auga nepertraukiamai, keičiasi tik jo amžius, kas mažiau erzina visuomeninius miškų sergėtojus ir sengirių mylėtojus. Yra įvairių tipų atvejinių kirtimų, kai brandūs medžiai iškertami per 4 ar 3 atvejus. Tada senas miškas pakeičiamas jaunuolynu per gana ilgą laikotarpį, kai pomiškio medeliai jau būna gerokai ūgtelėję. Tačiau pušynuose, kur yra geros sąlygos savaiminiam medžių atsiželdymui, taikomi ir paprastesni dviejų atvejų kirtimai, kai brandus medynas jaunuolynu pakeičiamas per gana trumpą 5m. laiko tarpą. Girininkas R. Gavrilovas pasidalijo patirtimi, kokias priemones jie taiko, vykdant dviejų atvejų kirtimus brandžiuose pušynuose, norint pasiekti kokybišką medyno atsikūrimą. Po pirmojo atvejo kirtimų medyne paliekama 70 – 80 sėklinių pušų. Pasak girininko, kai paliekama daugiau brandžių medžių, savaiminis pušelių atžėlimas vyksta blogiau, nes po senų medžių lajomis sudygę pušaitės greitai sunyksta. Pagelbėjant geresniam sėklų dygimui, kirtavietėje dirva ruošiama freza (diskiniu plūgu) arba plūgu. Freza naudojama tuose plotuose, kur menkai išsivysčiusi žolinė danga. Kur žolių daugiau, naudojamas plūgas, kuris dirvos riekes verčia į abi puses. Prie plūgo abiejuose jo šonuose yra primontuoti voleliai, kurie tas dirvos riekes suspaudžia. Taip paruoštoje dirvoje pušaitės dygsta trimis eilėmis:vagos dugne ir abiejose vagos pusėse ant prispaustų riekių. Vykdyti pirmo atvejo kirtimą ir ruošti dirvą stengiamasi gausesnio motininių pušų derėjimo metais. Maždaug po 5m., kai sužėlę pušaitės siekia 0,5 m ar didesnį aukštį, vykdomas antras kirtimų atvejis, pašalinant sėklinius medžius. Paliekama tik nedidelis skaičius brandžių medžių pagal bioįvairovės išsaugojimo nuostatų reikalavimus.
Naudojant atvejinius kirtimus, miškas toje pačioje vietoje tarsi auga nepertraukiamai, tačiau žalieji miškų gelbėtojai tokius kirtimus vis tiek laiko plynaisiais. Dviejų atvejų kirtimuose mišku jie nepripažįsta nei po pirmojo kirtimo likusios retmės, nei kiek daugiau nei pusmetrį į dangų pasistiebusių pušelių. Diskusijose dalyvavęs prof. S.Karazija, aktyviai dalyvavęs Miškų susitarimo procese, pastebėjo, kad vis tik reikės ieškoti kokio tai kompromiso su žaliaisiais miškų globėjais. Konkrečiai dviejų atvejų pušynų kirtimuose antrajam atvejui teks palikti ženkliai didesnį medžių skaičių, o brandų medyną galutinai iškirsti, tik jaunuolynui pasiekus didesnį aukštį, kad kirtimų plotuose pastoviai išliktų tikresnis miško vaizdas. Nors tai nenaudinga nei miškui, nei miškininkams, nes po tankiasne motininių medžių danga jaunuolynas atsikuria blogiau, o didesnės pušaitės labiau išlaužomos, vykdant antrąjį kirtimų atvejį, matyt taip ir bus, nes žaliesiems Lietuvos girių sergėtojams, kurių dauguma mišką pažįsta tik tiek, kiek spėja pamatyti lėkdami per jį automobiliais, nemažinant greičio, dabar visur žalia šviesa ir plačios gatvės…
„Giriūnų” klubo nariai aktyviai dalyvauja Vyriausybės teisinių aktų kūrime
„Giriūnų”klubo miškininkai senjorai, kurių daugumą sudaro aukšto rango miškų mokslo atstovai, aktyviai reiškiasi ir Vyriausybės teisinių aktų kūrime, teikdami pastabas miškininkystės klausimais. Neseniai jie pateikė pastabas Aplinkos ministerijai įsakymo projektui „Dėl 2022- 2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi” įgyvendinimo”, kuris teikti pastabas buvo adresuotas tarp kitų organizacijų ir Miškininkų sąjungai, kurios sudėtyje yra ir „Giriūnų” klubas. Pastabose „Giriūnų” klubo kolektyvas nurodė:
-Kad pasibaigus Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012- 2020 metų programai, Lietuva neturi galiojančios miškininkystės sektoriaus vystymo strategijos, kas reiškia, kad Lietuvos miškai tvarkomi ne strategiškai, o fragmentiškai. O daugelio veiklų, būtinų miškų tvarkymui, finansavimas projekte nėra numatytas;
– projekte niekuo nepagrįsti miškingumo didinimo iki 2030m. kriterijai, kas kelia abejones dėl įsipareigojimo jį įvykdyti;
– neaiški projekte naudojama sąvoka „artima gamtai miškininkystė”, nes, nesant tikslesnio sąvokos apibrėžimo, atskiri asmenys ar jų grupės ją gali traktuoti skirtingai;
– abejones kelia prioriteto teikimas nemedieninių paslaugų ekonominio modelio kūrimui. Būtinas visų miškų tvarkymo ir naudojimo ekonominių veiklų bendras modelis;
– projekte ignoruojamas pažangios miškininkystės siekimas, nes miškų mokslinės tiriamosios veiklos finansavimas yra tik simbolinis.
Atsakydama į miškininkų senjorų raštą, Aplinkos ministerija padėkojo už pareikštas pastabas ir pažadėjo į jas atsižvelgti.
Vytautas Ribikauskas