Lietuvos miškininkai turi gilias miškininkystės vystymo tradicijas. Savo veikloje vadovaudamiesi ilgalaikiais moksliniais tyrimais, miškų auginimo ir tvarkymo modeliais bei nepriekaištinga monitoringo sistema pagrįstais miškų ūkio principais pasiekė, kad per pastaruosius 60 metų Lietuvoje šalies miškingumas išaugo vos ne 2 kartus (nuo 19.7 proc. 1948 m. iki 33.7 proc. šiuo metu), sukaupti medienos tūriai padidėjo 4 kartus (nuo 137 mln.m3 1961m. iki 547 mln. m3 2018 m.), užtikrino ženklų miškų ūkio progresą.
  Saugomos teritorijos užima 31 proc. Lietuvos miškų ploto. Europos komisija kelia tikslą siekti 30 proc. saugomų teritorijų ploto. Tai rodo, jog Lietuva turėtų gerinti saugomų teritorijų tinklo miškuose struktūrą, bet ne didinti jų plotus. Biologinė įvairovė išsaugota ne tik saugomose teritorijose. Ūkininkavimas III-IV grupės miškuose griežtai prisilaikant gamtosauginių reikalavimų taip pat duoda savo vaisius: daugiau kaip pusė Europos bendrijai svarbių buveinių buvo inventorizuotos III-IV grupės ūkiniuose Lietuvos miškuose.
  Lietuvos miškininkų sąjunga įvertino LR Seimo nario T. Tomilino, V.Vingrienės, A. Nekrošiaus PASIŪLYMĄ dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10(2) ir 15(1) straipsniais ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4399, o taip pat LR Seimo narės A. Gedvilienės PASIŪLYMĄ dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10(2) ir 15(1) straipsniais ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4399 bei Aplinkosaugos koalicijos raštą ir konstatuoja, kad darnios miškininkystės požiūriu pataisos parengtos neprofesionaliai, neturint mokslinio pagrindimo, neatlikus kaštų naudos analizės, siekiu tarnauti siauriems populistiniams ir priešrinkiminiams interesams.
  Miškas – tai savotiškas metraštis, kuris fiksuoja žmogaus veiklą, kartais ir ne visai pagrįstą bei nepamatuotą. Beveik prieš 30 metų, žievėgraužio tipografo masinio išplitimo metu, draudimas laiku pašalinti kinivarpų užpultus medžius Lietuvos miškams kainavo 100 tūkst. ha bręstančių ir brandžių medynų netektį.
  Pasiūlymai miškų įstatymu didinti ūkinės veiklos ribojimus, atsisakyti ugdomųjų, sanitarinių, atvejinių, plynų kirtimų – tai gairės pereiti nuo savifinansuojančio, pelningo ūkio prie valstybės dotuojamo ūkio. Įvairiaamžių medynų formavimo sistema Lietuvos miškuose nėra bandyta, neturime ne tik tam tikslui sukurtų modelių, bet ir tinkamų sąlygų, nėra net minimalių šio ūkio užuomazgų, reikalingos patirties. Siūlymai keisti tinkamai subalansuotą ūkinę sistemą gamybinio masto eksperimentu yra labai pavojingi, ne tik sąnaudų padidėjimo, bet ir miškų būklės blogėjimo prasmėmis. Prašome atkreipti dėmesį, kad pasiūlymai Miškų įstatymu didinti ūkinės veiklos ribojimus kasmet pareikalaus kelių šimtų milijonų eurų biudžeto lėšų išlaikyti ką tik sukurtą Valstybinę miškų urėdiją, jai iš mokios įmonės tampant nemokia ir kompensacijoms miško valdų savininkams. Ar yra žinoma, iš kokių lėšų tai bus daroma? Dėl turto naudojimo suvaržymų siūlomi pakeitimai tiesiogiai palies pusės, kiek daugiau nei 100 tūkst. privačių miškų savininkų turtą, todėl yra būtina išsiaiškinti pasiūlymų atitikimą šalies Konstitucijai.
  Manome, kad ir Miškų įstatymo keitimo iniciatoriai, ir Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba, ir įstatymų leidėjai, įsiklausę į specialistų nuomonę, neturėtų įsiamžinti, kaip nepamatuoto radikalaus miškininkystės kurso keitimo autoriai.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo vardu prezidentas
dr. Vidmantas Verbyla
2020-09-28

Jono Danausko nuotrauka.