Liepos 15-tąją netekome žymausio visų laikų mokslininko-miškininko, habilituoto mokslų daktaro, Lietuvos mokslų akademijos nario, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos nario, Lietuvos Miškininkų sąjungos garbės nario Leonardo Kairiūkščio.

Leonardas Kairiūkštis gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Panemunio valsčiuje (dabar Rokiškio raj.), Papiškių km., ūkininkų šeimoje. 1947 metais baigė Rokiškio Tumo Vaižganto gimnaziją, 1952 metais – Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. Tais pačiais metais įstojo į TSRS Mokslų Akademijos Miškų instituto stacionarinę aspirantūrą. Vadovaujamas žymaus rusų miškininko prof. V. Timofejevo paruošė ir 1956 metais apsigynė disertacinį darbą. Nuo 1956 metų L. Kairiūkštis dirbo Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institute – Miško biologijos ir miškininkystės skyriaus vedėju, instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui, o nuo 1970 metų – direktoriumi. 1968 m. TSRS MA Miškų ir medienos institute (Krasnojarske) apgynė žemės ūkio mokslų daktaro (dabar habilituotas daktaras) disertaciją, kurioje analizavo saulės energijos pasiskirstymo miško bendrijos dėsningumus medžių vidurūšinius ir tarprūšinius santykius medyne ir jais remdamasis pagrindė savo produktyvių medynų-etalonų sudarymo teoriją, kuria vadovaudamiesi vėliau tyrimus vykdė ir jo mokiniai, ir sukūrė vientisą produktyvių mišrių medynų formavimo sistemą. 1972 m. išrenkamas Lietuvos TSR Mokslų Akademijos tikruoju nariu ir Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi bei MA Prezidiumo nariu.

1984 metais praėjęs tarptautinį konkursą, L. Kairiūkštis išvyko į Austriją, kur iki 1988 m. dirbo Tarptautinio sisteminės analizės instituto (IIASA) gamtinės aplinkos programos vicedirektoriumi. Grįžęs į Lietuvą 1988–1992 metais vėl ėjo Lietuvos miškų instituto direktoriaus, 1992–1997 m. – instituto Senato pirmininko pareigas. Eidamas minėtas pareigas1992–1997 metais kartu buvo valstybinės mokslo programos ECOSLIT vadovu.

Jam vadovaujant atlikti dendrochronologiniai tyrimai padėjo išryškinti praėjusių šimtmečių klimato svyravimų dėsningumus ir parengti ilgalaikių klimato svyravimų prognozių modeliai. Atmosferos oro teršimo įtakos miškų degradacijai tyrimai bei regioninio miškų monitoringo mokslinių pagrindų parengimas padėjo atskleisti ankstyvosios miško ekosistemų pokyčių diagnostikos galimybes ir pažinti gyvenamosios aplinkos ekologines sąlygas. L. Kairiūkščiui vadovaujant atlikti sisteminiai įvairiapusiški gamtinės aplinkos pakitimų tyrimai Tarptautinės biologinės programos „Žmogus ir biosfera“ ir ECOSLIT programos rėmuose leido paruošti stabilios regiono plėtros siūlymus. Įvairiapusiški darbai atlikti sisteminės ekologijos srityje dirbant Tarptautiniame sisteminės analizės institute. Pagal Pasaulio mokslininkų Federacijos nominaciją L. Kairiūkštis vystė veiklą planetarinių katastrofų monitoringo sferoje.

                      Pažymėtina didelė L. Kairiūkščio organizacinė ir mokslo propagandos bei populiarinimo veikla. Jis ilgą laiką buvo Miškų instituto direktoriumi ir MA Chemijos ir biologijos skyriaus vadovu, buvo daugelio pasaulinių kongresų, įvairių mokslinių konferencijų bei pasitarimų dalyvis, keleto tarptautinių simpoziumų organizatorius. Aktyviai dalyvavo svarbiausiuose gamtosaugos renginiuose, Tarptautinės miškų tyrimo organizacijų sąjungos (IUFRO), kitų tarptautinių organizacijų veikloje, ilgą laiką buvo UNESCO programos “Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininku, TSRS Mokslų Akademijos nuolatinės dendrologijos komisijos nariu. Ilgą laiką vadovavo Lietuvos Miško pramonės ir miškų ūkio mokslinei techninei draugijai, buvo leidinio „Girios“ bei žurnalo „Mūsų Girios“ redkolegijos nariu, žurnalo „Baltic Forestry“ vyriausiu redaktoriumi, žurnalų „Lesovedenije“ ir „Miškininkystė“ redkolegijų nariu.

1. Kairiūkštis vienas ir su bendraautoriais paskelbė netoli 1000 mokslinių, mokslinių populiarių ir mokslinės propagandos straipsnių, išleido virš 20 knygų.

                      2018 m. akademikas užbaigė dar vieną darbą – nenaudodamas jokių valstybės lėšų, sudarė ir išleido didelės apimties „Aiškinamąjį miškininkystės terminų žodyną“.

1. Kairiūkščio mokslinė bei organizacinė veikla įvertinta įvairaus lygio atžymėjimais. Jis – nusipelnęs mokslo veikėjas. 1971 metais jam buvo paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija, 2004 m. Lietuvos mokslo premija, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi, dviem medaliais ir keliais TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos aukso, sidabro ir bronzos medaliais. Už pasiekimus Europos miškininkystėje 1992 metais L. Kairiūkščiui paskirta tarptautinė Vilhelmo Leopoldo Pfeilo premija. 1997 metais išrinktas Švedijos Karališkosios Žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio nariu, Petrovskajos mokslo ir menų akademijos (Rusija) nariu.

Iki pat mirties akademikas buvo organizacijos Consilia Academica „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ pirmininku.

Nuoširdžiai užuojaučiame artimuosius ir visą miškininkų bendruomenę.