Jonas Gvalbertas gimė apie 995 m. Italijoje, tiksli gimimo data nėra žinoma (šaltiniuose nurodomos skirtingos datos). Augo kilmingo florentiečio Gvalberto Visdomini šeimoje, kuri gyveno Tavarnelle Val di Pesa.
Tėvai jaunuoliui suteikė išsilavinimą, tikėjosi, kad sūnus paseks tėvo pėdomis ir taps kariškiu. Kai buvo nužudytas jo brolis Hugo, pagal tuo metu galiojančius papročius, Jonas, kaip brolis turėjo susirasti žudiką ir jam atkeršyti mirtimi. Didįjį penktadienį siaurose Florencijos gatvėse jis sutiko brolio žudiką. Ilgai jo ieškojo, tad buvo suplanavęs negailestingą kerštą. Jonui užsimojus kardu žudikas puolė prieš jį ant kelių ir pradėjo maldauti pasigailėjimo. Nuoširdus prašymas ir atgaila sujaudino Joną, jis nuleido kardą, apsikabino žudiką ir jam atleido.
Sujaudintas šio nutikimo, Jonas Gvalbertas grįždamas namo užsuko į San Miniato al Monte benediktinių bažnyčią pasimelsti, kur jam prie pagrindinio altoriaus apsireiškė Kristus, kuris pakėlęs galvą nuo krucefikso, pripažino kilnų Gvalberto poelgį. Šis įvykis paskatino Joną Gvalbertą stoti į benediktinų ordino vienuolyną.
Apsivilkęs abitą tapo uoliu ir pamaldžiu vienuoliu, kuris pradėjo kovoti su simonija (bažnytinių pareigų ir privilegijų prekyba) ir nikolaizmu (dvasininkų santuokos), toks jo elgesys nepatiko Florencijos vyskupui Petrui Mezzarabie. Jonas Gvalbertas negalėdamas ir nenorėdamas susitaikyti su tuo, su kuo kovojo pasitraukė iš vienuolyno, pasirinko atsiskyrėlio gyvenimą ir apsistojo Vallombrosa miškuose (Vallis Umbrosae – Paunksmės slėnis).
Įsikūręs miške, bėgant laikui įkūrė bernardinų vienuolyno atšaką, kurios nariai buvo vadinami valambrozijiečiais. Vienuoliai ištikimai laikėsi taisyklės „ora et labora“ (melskis ir dirbk), juos lydėjo kuklus gyvenimo būdas, malda ir darbas miške. Ko gero jie buvo pirmieji vienuoliai pasaulyje, kurių pagrindinis darbas buvo miško sodinimas.
Valumbroziečiai stengėsi pažinti gamtos jėgas, kurios valdo mišką, rūpinosi medžiais, miško paukščiais ir gyvūnais. Jonui Gvalbertui miškas buvo turiningiausia knyga, kurią vartant ir skaitant, kiekviename medyje, gyvūne ar paukštelyje rasdavo paslėptą Dievo išmintį ir gerumą.
Jonas Gvalbertas mirė 1073 m. liepos 12 dieną Passigniano, Toskanoje. Tarp kitko Šventųjų gimimo diena yra jų mirties diena, nes tai diena, kai jie gimsta Danguje. Šventojo Jono Gvalberto paminėjimo diena yra liepos 12 d.
1951 m. popiežius Pijus XII Šventąjį Jona Gvalbertą paskelbė miškininkų globėju.
Ikonografijoje Šv. Jonas Gvalbertas vaizduojamas kaip vienuolis, vilkintis volumbroziečių abitą. Jo atributai : kryžius, lazda, knyga, vienuolynas, šėtonas prie kojų (kartais dvigalvis).
Šv. Jono Gvalberto skulptūrą galima pamatyti Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, ten jis vaizduojamas su vienuolynu rankoje.