Lietuvos miškininkų sąjunga valdyboje (prezidiume) apsvarstė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. 23-2050 ir LR Seimo aplinkos komitetui pateikė nuomonę dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto tobulinimo.
Pastabos trumpai:
1. Nėra jokio mokslinio pagrindimo dėl naujų ribojimų būtinumo, nežinoma (skaičių išraiška), apie kokius tiksliai, plotus ir jų dydį, eina kalba;
2. Nėra atlikta mokslu pagrįsta (ne)miškininkavimo pasekmių analizė, draudžiant miškininkavimą gamtinių rezervatų buferinėse zonose, botaniniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir t.t.;
3. Nėra atlikti skaičiavimai, kokį socialinį-ekonominį efektą iššauks ypač ženkli saugomų teritorijų plėtra, be to, nežinoma, kokio dydžio reikės kompensacijų miškų savininkams ir valstybinių miškų operatoriui;
4. Nėra atliktas aplinkosauginio efekto pagrindimas. Dar daugiau, konstatuojame, jog įstatymo projektas prisidės prie biologinės įvairovės nykimo, įgyvendinus jo siūlomas nuostatas neturėsime ne tik naujų, bet ir esamų miškų po 30 metų dėl to, kad buvusių miškų vietose karaliaus šabakštynai (taip vadinamos saugomos teritorijos), o plotuose, kuriuose galėjome jį veisti – dilgėlynai;
5. Jau dabar galima prognozuoti, jog išaugs kyšininkavimo atvejų, kuomet aplinkosaugininkai ir saugomų teritorijų darbuotojai koreguodami planavimo dokumentus vienašališkai ims spręsti – yra ar nėra gamtinių vertybių vietose, kuriose jų anksčiau nebuvo.
6. Detalios pastabos šiam projektui pagal punktus pateikiamos žemiau:
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas:
1) 43, 46, 49 str. neapibrėžta, kas pagal šių straipsnių nuostatas yra želdiniai;
2) 69 str. 1 dalies 6 punktas (gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai). Bus sudaromos galimybės manipuliuoti natūralių pievų ir ganyklų apibrėžimais, to pasekoje uždraudžiant sodinti mišką, kuris kaip tik gali pagyvinti kraštovaizdį ar turėti teigiamos įtakos saugomoms gamtinėms vertybėms;
3) 69 str. punktas: ,,13) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu): c) įveisti mišką be atsakingos už draustinio apsaugą institucijos pritarimo, miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;“
4) Siūloma atsisakyti 69 str. 1 dalies 27 ir 29 papunkčių, nes tai susiję su veikla su neapibrėžtomis teritorijomis, kuriose yra EB svarbos buveinių ar randama saugomų rūšių. Tokia veikla turėtų būti draudžiama tik pačiose buveinėse ar radavietėse;
5) Kaip 69 str. 30 papunktyje nurodyta neegzistuojanti Lietuvoje teritorija skambiu pavadinimu „griežto režimo rezervatai“;
6) 71 str. 3 dalį reikia tikslinti ir paaiškinti, kokį plotą užima ,,masyvas“;
7) 72 str. 1 dalį reikia tikslinti, nurodant, kad tai reiškia ir medynų pertvarkymo darbus;
8) 74 str. 1 dalyje siūlome išbraukti žodį ,,aikštėse“, kadangi miškuose tai reiškia laiku neatkurtą ar verčiamą kitomis naudmenomis mišką;
9) 74 str. 3 dalį siūlome išbraukti, kadangi šiose teritorijose miške bus draudžiama ne tik atkurti mišką, bet ir skatinti jo žėlimą – jis bus verčiamas ne miško žemės naudmenomis arba miško žeme, neapaugusia mišku. Tokios teritorijos sudaro didelę dalį miškų. Keista, kad įstatymo keitimo iniciatoriai mišką leidžia kirsti, bet draudžia jį atkurti;
10) 77 str. 1 dalis 1 punktas: vietoje ,,medžiais ir krūmais“ siūlome rašyti ,,mišku“: pavieniai medžiai ir krūmai paprastai nesodinami miške, atsisakyti žodžio ,,aikštes“, nes jis reiškia laiku neatkurtą mišką arba mišką, verčiamą ne
miško žemės naudmenomis;
11) 77 str. 1 dalis 6 punktas a papunktis: nebraukti žodžio ,,miškų ūkio“, nes keista, kad žemės ūkio darbus vykdyti galima, o miškų ūkio – ne. Miškų ūkio darbai – ir miško sodinimas. Kuo miško sodinimo darbai kenkia paukščiams?
12) 78 str. 1 dalis: vietoje ,,medžiais ir krūmais“ rašyti ,,mišku“: pavieniai medžiai ir krūmai paprastai nesodinami miške, braukti žodį ,,aikštes“, nes jis reiškia laiku neatkurtą mišką arba mišką, verčiamą ne miško žemės naudmenomis;
13) 79 str. 1 dalis: vietoje ,,medžiais ir krūmais“ rašyti ,,mišku“: pavieniai medžiai ir krūmai paprastai nesodinami miške, braukti žodį ,,aikštes“, nes jis reiškia laiku neatkurtą mišką arba mišką, verčiamą ne miško žemės naudmenomis;
14) 84 str. 2 dalies 3 punktas: sąvokos „natūrali ganykla“ ir „pieva“ neapibrėžtos, todėl šias apibrėžtis būtina tikslinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų, iš jų – ir draudžiant sodinti mišką;
15) 84 str. 2 dalies 11 punktas: ,,11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu): c) įveisti mišką be atsakingos už draustinio apsaugą institucijos pritarimo, miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;“
16) 85 str. 2 dalies 31 punktas draudžia atkurti mišką teritorijose, kuriose mišką kirsti nedraudžiama. Kas tai – miško žemės vertimas kitomis naudmenomis?
17) 86 str. 2 dalies 3 punktas: keista, kad reguliuojamo rezervatinio režimo teritorijose draudžiama nemelioruotus plotus apsodinti ,,želdiniais“ (o gal mišku?), kai biosferos rezervatuose ūkinės veiklos, ekologinės apsaugos zonose miškas buvo veisiamas ir iki šiol;
18) 86 str. 2 dalies 11 punktas: ,,11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymoarba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir
nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu): c) įveisti mišką be atsakingos už draustinio apsaugą institucijos pritarimo, miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;“
19) 86 str. 2 dalies 30 punktas nesudaro galimybės atkurti mišką kirtavietėse;
20) 88 str. 2 dalies 3 punktas biosferos poligonuose ūkinės veiklos ir ekologinio prioriteto zonose draudžia sodinti mišką!;
21) 88 str. 2 dalies 8 punktas neleis atkurti miško;
22) 96 str. – nėra apibrėžta, kas yra „natūralios pievos“ ir „ganyklos“, kada jos tokiomis laikomos; Šios nuostatos betarpiškai sudarys galimybę piknaudžiauti draudimais, to pasekoje augs kyšininkavimo mastai aplinkosaugoje;
23) 110 str. 1 dalies b punktas nepaaiškina, kokia žemė ir kiek jos patenka į riboto, silpno ar pažeisto ekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijas ir ar visoms teritorijoms šis potencialas nustatytas: į šias teritorijas nepatenkančioje ariamoje žemėje bus draudžiama veisti mišką.
Atsižvelgiant į tai, kas rašoma aukščiau, siūlome bet kokius šio įstatymo pataisymus svarstyti tik surengus ne vieną viešą konsultaciją, surengti klausymus ir neskubėti.
Ačiū Jums už supratimą.
Tebūnie miškai!
Aidas Pivoriūnas
Prezidentas