Klubas įkurtas 2014 m., tikintis, kad miškų mokslo senjorų per ilgus veiklos metus sukauptos žinios miškininkystės srityje bus naudingos šiuo metu Lietuvos miškuose triūsiančiai miškininkų kartai, visiems Lietuvos miškų sektoriuje vykstantiems procesams. Klubo narių tikslas siekti, kad nenutrūktų ryšys tarp didelę patirtį sukaupusios senosios ir dabar miškuose šeimininkaujančios naujosios miškininkų kartos. To siekti: diskutuojant miško politikos, mokslo, studijų ir ūkininkavimo miškuose klausimais, teikiant pasiūlymus ir pastabas Lietuvos Respublikos Seimui bei Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Miškų departamentui ir kitoms miškų institucijoms įvairiais teisės aktų bei norminių dokumentų keitimo ir tobulinimo klausimais; patariant Miškų institutui, Miškų ir ekologijos fakultetui bei Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai aktualiais mokslo ir studijų klausimais. Klubo nariai palaiko glaudžius ryšius su Valstybine miškų urėdija bei jos regioniniais padaliniais, teikia joms konsultacijas rūpimais klausimais. Klubas organizuoja pažintines išvykas į įvairius Valstybinės miškų urėdijos regioninių padalinių objektus , dalyvauja įvairiuose miškininkų renginiuose, telkia miškininkus svarbiems aktualiems darbams atlikti.
Šiuo metu klube yra 18 narių, dirbusių bei dirbančių miškų mokslo, mokymo ir gamybos srityse. Klubo nariai aktyviai dalyvauja Miškininkų sąjungos, įvairių komisijų bei renginių veikloje. Savo veiklos laikotarpiu svarstė įvairių teisės aktų projektus ir teikė pasiūlymus, juos tobulinant, rūpinosi ir rūpinasi miškų ir miškininkų paveldo klausimais, dalyvauja rengiant leidinius miškininkystės kausimais. „Giriūnų” klubas įeina į Miškininkų sąjungos sudėtį.
Šių metų liepą, atsistatydinus nuo pat įkūrimo klubui vadovavusiam prof. habil. dr. Stasiui Karazijai, nauju klubo prezidentu išrinktas dr.Vidmantas Verbyla. Kiek keitėsi ir klubo įstatai:iš klubo pavadinimo iškrito žodis „mokslo”, tad prasiplėtė galinčių tapti klubo nariais ratas. Pagal naujus įstatus „Giriūnų” klubo nariais gali būti pensijinio amžiaus sulaukę, dar dirbantys ar jau nedirbantys, tiek miškų mokslo atstovai, tiek ir miškininkai praktikai. Klube laukiami miškininkai iš šių organizacijų: Miškų instituto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Žemės ūkio akademijos, Miškų tarnybos, Miškotvarkos instituto bei Dubravos regioninio padalinio.
„Giriūnų” klubo narių ekskursija į VDU Kauno botanikos sodą
Liepos 19d. naujasis „Giriūnų” klubo prezidentas klubo nariams organizavo ekskursiją į VDU Kauno botanikos sodą. Išvykoje dalyvavo 9 klubo nariai. Daugelis iš jų botanikos sode buvo apsilankę tik prieš daug metų, tad rūpėjo pamatyti pasikeitimus. O jų tikrai esama: gerai prižiūrimose sodo augalų kolekcijose pagausėję eksponatų tiek sumedėjusių, tiek ir žolinių augalų grupėse. Miškininkams, žinoma, labiausiai rūpėjo apžiūrėti sumedėjusių augalų kolekcijas, tad ekskursijos gidė mus ir vedė prie medžių ir krūmų grupių. Ypač išvykos dalyvius domino retieji Lietuvoje negausiai auginami arba augantys tik botanikos sode medžiai: dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.), kininė metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides Hu., Cheng. ), japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum Sieb., Zucc.), gelsvažiedis tulpmedis (Lirodendron tulipifera L.), valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.), katalpa spec.(Catalpa Scop.) ir kt. Tulpmedžiai ant žemutinių šakų ir katalpos dar puošėsi žiedais.
Stebino atvirame grunte auginami bananai, araukarija ir kt. šiltųjų kraštų augalai.
Pomologijos (sodo augalų) skyriuje
Tačiau klubo nariams labiausiai rūpėjo detaliau susipažinti su sodo augalų skyriaus veikla, kur dirba vyresn. mokslo darbuotojas prof.dr.Remigijus Daubaras ir mokslo darbuotoja dr.Laima Česonienė. Abu šie mokslininkai savo veiklą miško uoginių augalų tyrimo srityje yra pradėję vykdyti Lietuvos miškų institute dr.Danutės Budriūnienės grupėje. Perėję dirbti į VDU Kauno botanikos sodą miškų institute pradėtą darbą jie sėkmingai tęsia toliau. Abu šie mokslininkai „Giriūnų” klubo narius detaliai supažindino su botanikos sodo pomologijos skyriaus veikla.
Botanikos sode netradicinių uoginių augalų tyrimo grupė buvo įkurta 1992m., iš Miškų instituto į sodą perėjus dirbti dr.Danutei Budriūnienei. Pradėta nuo vaccinium genties augalų selekcinių tyrimų. Vėliau pomologijos skyrius plėtėsi ir dabar čia yra daugelio sodo augalų rūšių kolekcijos. Jose auginamos ir tiriamos paprastosios ir stambiauogės spanguolės, bruknės, katuogės, sodinės šilauogės, paprastieji putinai, margalapės ir smailialapės aktinidijos, o taip pat mažesnėmis apimtimis – paprastieji lazdynai, šiaurinės bei paprastosios avietės, gervuogės, geltonžiedės sedulos, valgomieji sausmedžiai, retai Lietuvoje sutinkami gausiažiedžiai žilakrūmiai, ožerškiai ir kt. Dabar visą vasarą šiose kolekcijose noksta įvairiausios uogos, o sodo lankytojai čia gali susipažinti su naujausiomis sodo augalų veislėmis, atkeliavusiomis iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos ir kitų pasaulio valstybių.
Aktinidijų (Actinidia Lindl.) kolekcijoje vyrauja margalapės aktinidijos veislės ir klonai. Kartu su smailialape ir kitomis rūšimis aktinidijų kolekcijoje auginama beveik 80 veislių ir klonų krūmai. Kiekvieną vasarą džiugina žaismingas lapų margumynas ir labai skanios ir turtingos vitaminu C uogos. Aktinidijų kolekcijai yra suteiktas Nacionalinės kolekcijos statusas.
Šilauogių kolekcija. Kita nemažiau įdomi ir vertinga yra sodinių šilauogių kolekcija, didžiausia visame Pabaltijyje. Šioje kolekcijoje sukaupta apie 70 veislių ir klonų. Yra išvestos dvi lietuviškos šilauogių veislės. Vienai jų suteiktas netradicinių uoginių augalų kolekcijų steigimo pradininkės Danutės Budriūnienės atminimui „Danutės” pavadinimas, kita gavo „Fredos” pavadinimą pagal vietovardį, kur yra įsikūręs botanikos sodas. Aktinidijų šakos aplimpa didelių, skanių, mėlynų uogų kekėmis pačiame vasaros įkarštyje, o kai kurios veislės uogas nokina iki rudens. Šioje kolekcijoje ir neprašyti smaguriai apsilanko: žiemą ir ankstyvą pavasarį šakeles graužia stirnos bei kiškiai, o vasarą strazdai ir kiti uogalesiai paukščiai uogeles raško.
Paprastųjų spanguolių kolekcija.
Paprastosios spanguolės (Vaccinium oxycoccos L.) kolekcija – vienintelė tokia kolekcija Lietuvoje, joje saugoma apie 120 klonų, 1995–2007 m. surinktų Čepkelių, Žuvinto, Kamanų rezervatuose bei kitose natūraliose Lietuvos aukštapelkėse. Tai genetinė medžiaga būsimų veislių selekcijai. Kolekcijai suteiktas Nacionalinės kolekcijos statusas.
Stambiauogių spanguolių kolekcija.
Kolekcijoje saugoma apie 50 veislių ir klonų. Stambiauogių spanguolių (V. macrocarpon Aiton) kolekcijoje vertinamas biologinis ir ūkinis veislių produktyvumas, tiriama genetinė įvairovė. Ilgamečių tyrimų pasekoje yra atrinktos perspektyviausios veislės auginimui pramoninėse plantacijose Lietuvoje.
Rudeniop žaliuose pataluose žvilga ir traukia akį raudonos paprastosios ir stambiauogės spanguolių uogos. Auginsime spanguoles savo soduose, ir nebereiks eiti į pelkę spanguoliauti, juo labiau, kad pagrindiniai spanguolių augynai Lietuvoje paskelbti rezervatais…
Bruknių kolekcijoje auginama apie 30 veislių ir klonų pavyzdžių augalai. Yra bruknių baltomis uogomis.
Paprastųjų putinų kolekcija.
Už spanguolyno prasideda kita, taip pat labai vertingų savo vaisių biochemine sudėtimi augalų kolekcija. Tai paprastojo putino Viburnum opulus L.) kolekcija, kuri yra dekoratyvi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Putinai įdomūs ir tuo, kad vaistinėmis savybėmis pasižymi ne tik vaisiai, bet ir žievė bei žiedai. Tai jauniausia pomologinio skyriaus kolekcija, įkurta 1997m. Kolekcijoje sukaupta daugiau kaip 20 veislių ir klonų. Tačiau kolekcija sparčiai plečiama, nes vis daugiau gyventojų susidomi vertingomis putino uogomis.
Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininkai vykdo įvairius fundamentinius ir mokslinius taikomuosius tyrimus, ruošia auginimo ir uogų panaudojimo rekomendacijas, organizuoja seminarus, bendradarbiauja su užsienio ir Lietuvos mokslo institucijų mokslininkais bei ūkininkais. Tyrimuose naudojami klasikiniai sodo augalų vertinimo metodai ir naujausi genetiniai molekulinės biologijos, biocheminių tyrimų metodai.
Po išsamaus skyriaus veiklos pristatymo Sodo augalų skyriaus mokslininkai Laima ir Remigijus” Giriūnų” klubo senjorams suruošė įvairių veislių šilauogių, valgomojo sausmedžio, juodųjų serbentų bei mums neragauto gausiažiedžio žilakrūmio uogų degustaciją. Pripažinome, kad visos tos uogos buvo skanios…
Su privačių žemių savininkais dirbti lengviau
Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininkai netradicinių uoginių augalų tyrimus atlieka ne tik botanikos sodo kolekcijose, bet kartu su valstybiniais miškininkais bei privačių žemių savininkais vykdo ir ES fondų remiamus projektus, įruošiant eksperimentines šių augalų plantacijas. Uoginių augalų tyrinėtojai bendradarbiavo ir su Dubravos miškų tyrimo stoties, o vėliau miškų urėdijos miškininkais. Dar sovietmečiu, kai Dubravos MTS buvo pavaldi Maskvai ir per Miškų institutą finansuojama iš TSRS valstybinio miškų ūkio komiteto (Gosleschoz SSSR), konsultuojant netradicinių uoginių augalų tyrimo pradininkei Miškų instituto mokslininkei dr.Danutei Budriūnienei, stambiavaisių spanguolių eksperimentinė plantacija buvo įkurta Dubravos girioje. Atlikti grandioziniai darbai: plantacijos plote iškasti vandens kanalai, įruošta vandens lygio reguliavimo sistema, kad spanguolyną būtų galima užtvindyti ir vėl nuleisti vandenį. Kitoje girios vietoje smėlėtoje aikštėje buvo atliekami bandymai su bruknėmis, meškauogėmis ir kt. uoginiais augalais. Tačiau sutrikus finansavimui, bandymai baigėsi, ir greitai spanguolių ir bruknių eksperimentinių plantacijų plotai užaugo mišku. Beje, panašiai nutiko ir su bandymais aklimatizuoti fazanus bei, auginant nelaisvėje, priveisti pilkųjų zuikių. Tačiau palyginti neseniai Dubravos eksperimentinės- mokomosios miškų urėdijos medelyne, konsultuojant VDU Kauno botanikos sodo mokslininkui prof. dr. Remigijui Daubarui, įveista eksperimentinė spanguolių plantacija dar beržais neapaugo… Pasak prof.R.Daubaro, ES fondų remiamus projektus geriau sekasi vykdyti, bendradarbiaujant su privačių žemių savininkais. Jie už ES lėšas įveistus uogynus, pasibaigus projektų vykdymo terminams, toliau tvarkingai prižiūri ir džiaugiasi gaunamu derliumi. Valstybinių miškininkų darbų pobūdis kitoks ir uoginių kultūrų plantacijoms, kai baigiasi ES finansavimas, dėmesio pritrūksta.
Vytautas Ribikauskas