Matome ir jaučiame: gyvename didelių įvykių ir mažų žmonių laikais. Dirbtinis protas imasi spręsti – jungiasi prie ekrano gyvas organizmas ar ne, o miško vaizdas nuotoliu pradeda būti svarbiau už auginamų medžių kokybę girioje. Palydovai mato plynes, bet nemato miško, nes kūrę algoritmus nežino, jog miškuose, dėl žmogaus ar Gamtos veiklos, būna akimirka, kuomet žemė nedengiama medžiais. Vis atsiveria netinkamų netinkamą miškininkavimą lėmusių sprendimų pasekmės: abejotina miškų būklė, o tai lėmusią nekompetenciją bandoma aiškinti klimato kaita.
Aišku, kaip du kart du: kad ir į ką bandytum pakeisti miškų specialistą, iš to nieko gero nesigaus. Tai mūsų, miškininkų, šventinė viltis.

Su gražiausiomis metų šventėmis, brangūs Miškininkai ir Miškininkės! Teigiamų akimirkų Jūsų šeimoms. Pasitikime jas su kuklumu ir ramybe: žinome apie miškus daugiau, nei kas nors įsivaizduoja, kad esam pajėgūs. Tieskime taikos ir draugystės ranką norintiems pažintį miškus.

Tebūnie miškai!

Lietuvos miškininkų sąjungos vardu, Aidas Pivoriūnas