LR Aplinkos ministerija dar 2022 m. birželio mėn. pateikė politinėms partijoms siūlymus Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) likusiose nesutartose temose. Šiais klausimais pastabas ir pasiūlymus partijoms teikia ir praktiniame bei moksliniame darbe dirbę, ilgametę patirtį turintys miškininkai profesionalai- Lietuvos miškininkų sąjungos padalinio Miškininkų senjorų klubo „Giriūnai” nariai. Klubo nariai siekia, kad per ilgus jų veiklos metus sukauptų praktinių ir mokslinių žinių bagažas miškininkystės ir gamtos vertybių išsaugojimo srityje pasitarnautų tam, kad Lietuvos miškų sektoriuje ir biologinės įvairovės išsaugojimo srityje vykstančiuose procesuose būtų padaryta kuo mažiau klaidų, kad priimami teisės aktai ir kiti norminiai dokumentai tarnautų išsaugant Lietuvos gamtą ir miškus.
NMS vežimas rieda kaip Krylovo pasakėčioje
Krylovo pasakėčioje vežimą skirtingomis kryptimis- gulbė į dangų, lydeka į priekį ir vėžys atgal tempė tik trys subjektai, o NMS vežėčias traukiančių yra daug didesnis būrys: čia yra tempiančių ir į šonus, ir į dugną, ir visomis kitomis įmanomomis kryptimis. Todėl vežimas ir lieka įklimpęs pelkėje… Koks gali būti surastas kompromisas tarp tų, kurie miške mato tik rastus, lentas ir pinigus ir tų, kurie siekia, kad Lietuvoje miškai visai nebūtų kertami, o paverčiami mistinėmis sengirėmis su galybe pūvančios medienos ir dėl to gausiai išplitusiais medieną pūdančiais grybais bei ją graužiančiais vabzdžiais.
Žinomas miškininkas, miškotvarkininkas, miškų istorijos tyrinėtojas Algirdas Brukas, pripažindamas, kad NMS yra kažkas nauja ir reikalinga, pastebi jog jo įgyvendinimas pilna apimtimi tiesiog neįmanomas. Pasak A. Bruko, dabar Lietuvoje klausimais dėl miškų yra tokia nuomonių įvairovė, tokios prieštaringos nuomonės ir moksliniuose, ir specialistų, ir plačiosios visuomenės sluoksniuose, kad jų suderinimo ir susitarimo pasiekimo galimybės tikrai ne didesnės kaip 1: 100. Todėl politinėms partijoms susitarti dėl vieningos miškų politikos bus sunku ar net neįmanoma. Todėl A.Brukas nurodo, kad šiame darbe realių rezultatų galima pasiekti, tik susitariant atskirais, turinčiais bendravalstybinę reikšmę , miškų ūkio klausimais, kaip antai, miškingumo padidinimas, saugomų teritorijų tinklo peržiūrėjimas ir kai kurie kiti. O dėl tų klausimų, kurais susitarimas nepasiektas, būtina atlikti mokslinius tyrimus, kompetentingus ekspertinius vertinimus bei natūrinius įdiegimo bandymus.
Ką NMS susitarti nepavykusiais klausimais siūlo „Giriūnų” klubo nariai
Pastabas ir pasiūlymus, teikiamus politinėms partijoms, paruošė žinomi miškų mokslo korifėjai: doc. dr. Julius Danusevičius, doc. dr. Rimvydas Gabrilavičius, prof. habil. dr. Antanas Juodvalkis, akad. prof. habil. dr. Stasys Karazija, prof. habil. dr. Andrius Kuliešis, dr. Antanas Malinauskas, dr. Virgilijus Mikšys, dr. Stasys Mizaras, prof. habil. dr. Edvardas Riepšas, dr. Laimutė Skuodienė, prof. habil. dr. Albertas Vasiliauskas ir doc. dr. Vidmantas Verbyla.
Pirmiausia, mokslininkai siūlo susitarti dėl sąvokų, naudojamų šiame susitarime, apibrėžimo, kad jas vienodai suprastų visi Miškų nacionalinio susitarimo dalyviai. Šios sąvokos – tai: „griežtai saugomi miškai”, ” tvariai tvarkomi ūkiniai miškai”, „etiška miškininkystė”, „miškų sektorius”, bei „ūkinės priemonės”.
Pastabos pateikiamos lyginant su Aplinkos ministerijos politinėms partijoms pateiktomis pagal atskiras temas.
1. Tema „Geresnė biologinės įvairovės apsauga miškuose“
1.1.1. Dėl griežtai saugomų (pagal rezervatinių miškų principus) miškų ploto didinimo:
Siūlymas išskirti 10 % griežtai saugomų teritorijų pagal rezervatinių miškų principus niekuo nepagrįstas. Rezervatinis režimas gali net pabloginti biologinės įvairovės bei esamų ekosistemų išsaugojimą. Dažnai rezervatinis režimas paskatina svarbiausio elemento – medyno, sudarančio miško aplinką, nykimą, o tuo pačiu ir neigiamus ekosistemos pokyčius. Siūlyti vieno ar kito dydžio griežtai saugomų miško teritorijų steigimą be konkretaus tikslo, kaštų – naudos analizės, vien remiantis bendra direktyva yra daugiau nei neatsakinga. Rezervatiniai miškai Lietuvoje sudaro 1,2 proc. Turimuose šiuo metu 27 tūkst. ha rezervatinių miškų tik 0.5 proc. šio ploto yra taikomas intensyvus objektyvus (taikant atrankos metodus) sumedėjusios augalijos monitoringas. Netgi anksčiau pradėtiems tyrimams rezervatuose šiuo metu lėšų neskiriama. Taigi, norint plėsti rezervatines teritorijas, reiktų įvertinti, ką turime ir kaip turimos teritorijos buvo išnaudojamos biologinės įvairovės išsaugojimui ir praturtinimui iki šiol. Tokios analizės rezultate galėtų kilti pasiūlymai esamų teritorijų pilnesniam gamtosauginiam panaudojimui ar naujų steigimui. Todėl siūlome ne aklai didinti griežtai saugomų teritorijų plotus, bet pagal moksliškai parengtas rekomendacijas, optimizuoti jų struktūrą, rekomenduoti biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo priemones.
(1.1.2.) Gerinti biologinės įvairovės apsaugą saugomų teritorijų miškuose, kurie nepateks į griežtai saugomus miškus ir kurie turėtų sudaryti kitus 20 proc. nuo visų šalies miškų. Šiuose miškuose miškininkystę nukreipti esamų vertybių išsaugojimui ar natūralių miškų formavimui.
Nepritariame, kad 20 procentų visų šalies miškų būtų nukreipta natūralių miškų formavimui.
(I.1.2.b) Palaipsniui atsisakyti pagrindinių miško kirtimų gamtiniu požiūriu svarbiose saugomų teritorijų dalyse ir draustiniuose. Šiose teritorijose turėtų būti vykdomi tik specialieji ir sanitariniai kirtimai.
Siūlymas atsisakyti pagrindinių miško kirtimų šios kategorijos miškuose yra tolygus miškų atkūrimo atsisakymui. Pagrindiniai kirtimai saugomose teritorijose turi būti vadinami atkuriamaisiais, nes vienas iš svarbiausių jų tikslų yra miškų atkūrimas. Atkuriamųjų kirtimų atsisakymas iš esmės būtų tolygus rezervatinių miškų režimo įteisinimui šiuose miškuose. Tikslinės miškininkystės priemonės didina medynų atsparumą (stabilumą) nepalankiems gamtiniams faktoriams, ligoms, kenkėjams. Jos ne tik užtikrina biologinės įvairovės išsaugojimą, bet ir jos gausėjimą, garantuoja įvairiarūšių miškų formavimą, jų efektyvumą ekonominiu bei socialiniu aspektais.
(1.1.2.d) Planuojant saugomas teritorijas, jose nenumatyti ūkinių miškų, o sumažėjusį medienos tiekimą kompensuoti iš ūkinių miškų nesaugomose teritorijose.
Nepritariame siūlymui atsisakyti ūkinių miškų kategorijos saugomose teritorijose (pavyzdžiui regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose), kadangi medienos tiekimo kompensacija iš ūkinių miškų nėra pagrįsta.
2.Tema “Miškų ekonominės naudos didinimas“
(2.1) Kiek ir kur turi būti išskiriami miškai, kurių pagrindinė paskirtis būtų medienos tiekimas ūkiui?
(2.1.1) Siekiant miško išteklius naudoti tvariai, racionaliai ir gauti iš jų kuo didesnę ekonominę naudą, susitariama:
a) (2.1.1.a) Užtikrinti, kad medienos ruoša ekonominiais tikslais būtų galima tik iš tvariai tvarkomų ūkinių miškų.
b) (2.1.1.b) Iki 90 proc. padidinti medienos prieaugio panaudojimo intensyvumą ūkiniuose miškuose, kurių plotas turėtų būti ne mažesnis nei 60 proc. šalies miškų.
Miškų vizijoje, dėl kurios susitarta NMS proceso metu buvo numatyta, kad ekonominio prioriteto miškų bus 70 proc. ploto. Šiuose gi siūlymuose „ūkinių miškų“ plotas jau sumažinamas, kas prieštarauja jau priimtai nuostatai. Privačių miškų savininkams yra daromos nuolaidos, siūlomi mainai, perduodant jiems ekonominio prioriteto miškus. Todėl valstybiniuose miškuose ekonominio prioriteto miškų bus dar mažiau, galimai ne daugiau 50 proc., o daliai jų bus dar taikomi ūkinės veiklos apribojimai dėl biologinės įvairovės ir apsauginių funkcijų atlikimo. Plantaciniai medynai miško žemėje neleidžiami. Susitarime turėtų būti įvertinta, kaip medienos gavybai atsilieps tam skirto medynų ploto sumažinimas bei kokiu laipsniu šis sumažinimas galėtų būti kompensuotas iš kitų šaltinių. Dabartinis III-IV grupės miškų medynų, skirtų medienos gavybai, plotas (1801 000 ha, 2022.01.01) sudaro 87 proc. nuo visų Lietuvos miškų medynų ploto (2064 600 ha, 2022.01.01). Sumažinus medynų, skirtų medienos gavybai, plotą iki 70 proc. (kaip siūloma 1.1.2) arba iki 60 proc. (kaip siūloma 2.1.1.b), pagrindinis metinis miško naudojimas pirmu atveju sumažės vidutiniškai 20 proc., antru atveju – 31 proc. Pagal dabartinį Lietuvos miškų medynų plotų pasiskirstymą medžių rūšimis, miškų grupėmis, bei priimtą kirtimų amžiaus (apyvartos) trukmę, bendras (valstybinių ir privačių miškų) metinis tolygus miško naudojimas prilygsta beveik 23 tūkst. ha. Pastarąjį dešimtmetį panašus medynų plotas ir buvo naudojamas kasmet. Tokiu būdu pagrindinio miško naudojimo kompensavimui neturime jokio medynų ploto rezervo.
Ar turime rezervų medynų produktyvumui didinti? Išreiškę medienos naudojimo potencialą per bendrąjį medienos tūrio prieaugį (8,5 m3/ha/m, pagal Lietuvos miškų medynų raidos dinamiką per pastaruosius 20 metų), savaiminės medžių žūties intensyvumą (19 % nuo bendrojo prieaugio – vidutinis rodiklis per pastaruosius 20 metų,) ir priėmę grynojo prieaugio panaudojimo laipsnį 90 proc. (kaip siūloma 2.1.1.b) nustatėme tą patį medienos praradimą, kaip ir dėl planuojamo medynų, skirtų medienos auginimui, ploto sumažinimo iki 70 ar 60 proc. Išvada – medienos naudojimas mažėja tiesiog proporcingai medynų, skirtų medienos gavybai, ploto mažėjimui, kadangi dėl susiklosčiusios ir toliau palaikomos nepalankios medynų amžiaus klasių struktūros, nėra realių galimybių padidinti bendrąjį tūrio prieaugį ir jo panaudojimą ilgalaikėje perspektyvoje. Sumažintas gaunamos medienos kiekis gali būti kompensuotas tik atitinkamai sumažinus kirtimo amžių, dėl ko nebuvo tartasi (2.1.1.c).
Sumažėjusio medienos naudojimo kompensavimo mediena iš plantacinių miškų (2.1.2.b), taip pat taikant kaskadinį medienos panaudojimą (2.2.2.a) galimybės yra akivaizdžiai pervertintos.
(2.5) Kaip didinti privataus miško, kaip nekilnojamo turto, rinkos vertę?
Siekiant didinti privataus miško, kaip nekilnojamojo turto, rinkos vertę, susitariama:
2.5.2. Mažinti veiklos miškuose apribojimus ir didinti galimybes miške verstis įvairiomis veiklomis (pvz. rekreacinės ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo paslaugos, lazdynų plantacijų įveisimas, miško uogienojų plantacijų įveisimas, miško bitynų įrengimas, miško vaistažolių plantacijų įveisimas).
Pasiūlymas (2.5.2) veisti lazdynų, miško uogienojų, miško vaistažolių plantacijas, kai šiuo metu nėra toleruojamas medieninių augalų plantacijų veisimas miško žemėje, yra nelabai suprantamas. Jeigu šiuo metu laikomasi nuostatos, jog plantaciniai miškai nepriimtini miško žemėje, dėl galimo biologinės įvairovės nuskurdinimo juose, tai aukščiau paminėtų plantacijų (lazdynų, miško uogienojų, miško vaistažolių) veisimas prie to galėtų prisidėti dar labiau.
NMS per mažai atsižvelgiama į miškų ūkio specialistų bei mokslininkų nuomonę
Tarp daugybės NMS dalyvių silpnai girdisi miškininkų profesionalų bei miškų mokslo atstovų balsai. Ne tai, kad jie tylėtų, tačiau jų balsus užgožia dabar suklestėjusių įvairių visuomeninių grupuočių, save laikančių didžiausiais gamtos saugotojais, šūkavimai, į kuriuos Seimas ir Vyriausybė kaip tik ir kreipia didžiausią dėmesį. Įvairūs žalieji, gamtos ir gyvūnų mylėtojai, globėjai ir gelbėtojai skelbiasi, kad tik jie geriausiai išmano, kaip reikia ūkininkauti Lietuvos miškuose. Jie laiko, kad didžiausias gėris Lietuvos gamtai ir ekonomikai yra visiškas miškų eksploatavimo uždraudimas bei šalies miškų pavertimas mistinių sengirių šabakštynais, kuriuose, uždraudus medžioklę, nekontroliuojamai veistųsi laukiniai gyvūnai, o ypač vilkai ir lūšys. Tie apsišaukę gamtos mylėtojai, lyg akli kačiukai, nemato, kad gražiausi Lietuvos medynai ir miškai kaip tik yra išugdyti miškininkų, kurių prasminga veikla dabar visiškai nuvertinama. Nesuprantama, kad tik tuose miškuose, kur vykdoma žmogaus veikla, ta garbinama bioįvairovė kaip tik ir yra pati įvairiausia, nes tiek augalams, tiek gyvūnams, grybams, bakterijoms, samanoms ar kerpėms reikalingos skirtingos egzistavimo sąlygos, kurias miškuose kaip tik ir sukuria žmogaus veikla. Bioįvairovės klestėjimui miškuose reikalingi ir įvairaus amžiaus medynai, ir plynos kirtavietės, miško aikštės ir pievos, netgi (apie ką baisu ir prasitarti) ribotos apimties degimvietės. Gamtos globėjai kol kas dar labai nepuola žemdirbių, nors jau šūkauja, kad per daug augina galvijų ir avių, kad dėl to , jog vilkai pjauna naminius gyvulius, kalti patys gyvulių augintojai, kad ūkininkai savo ūkiuose per mažai laiko pievų, nors šieno ir nereikia, kad dalį savo žemių nepaverčia šlapynėmis ar pelkėmis ir t.t.
Parengė Vytautas Ribikauskas