XXI LIETUVOS MIŠKININKŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO
R E Z O L I U C I J A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTE NUMATYTO PANAIKINTI ĮSIGYJAMO MIŠKO ŽEMĖS PLOTO RIBOJIMO
Girionys, 2026 m. kovo 7 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Miškų įstatymo projektas) reglamentuojant nuosavybės teisę į mišką (5 straipsnis), siūloma panaikinti dabar galiojančio Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha. Miškų įstatymo projekto aiškinamajame rašte šis siūlymas grindžiamas tuo, kad šis ribojimas ,,ne tik prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje numatytam laisvam kapitalo judėjimui, bet ir daro neigiamą poveikį konkurencijos laisvei”.
Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga, prižiūrėti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami saikingai, atkuriami ir gausinami. Lietuvoje daugiau nei pusę šalies miškų valdo valstybė, likusiąją dalį – apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl sparčiai superkamų ir į stambias kelių verslo grupių rankas, daugiausiai – užsienio kapitalo telkiamų miškų kyla vis daugiau nerimo. Kita svarbi priežastis – regioninė politika. Regionuose įvairius miško darbus atlieka smulkus ir vidutinis verslas: kerta, ugdo, sodina ir pan. Šios mažos miškus tvarkančios įmonės masiškai nyksta po miškų urėdijų reformos. Iki reformos kiekvienos urėdijos teritorijoje buvo keliolika tokių įmonių, jų paslaugos nebuvo labai brangios, o centralizavus viską į vieną įmonę ir iš centro skelbiant viešuosius pirkimus jos pradėjo užsidarinėti, žmonės išvažiuoja į užsienį atlikti tų pačių darbų, – taip padidinome emigraciją. Dar kita priežastis – nacionalinis saugumas. Nors žemė ir miškai gali būti privati nuosavybė, bet tai kartu ir mūsų valstybės turtas. Dėl to privalome į šį procesą žiūrėti atsakingai ir iš šalies saugumo pozicijų: jei šimtais tūkstančių hektarų supirks užsieniečiai ir dar nežinia – kas, kaip mes galėsime jaustis saugiai, juolab, kad miškuose vyksta ir karinės pratybos? Iš Lietuvos bus išvežamas kapitalas ir pelnas, o mes liksime tik vergais, pigiai atliekančiais miškų ūkio darbus. Lietuvoje (ir kitose Europos šalyse) miško žemės įsigijimo ribojimai nustatyti siekiant kelių pagrindinių tikslų:
1. Koncentracijos prevencija: Siekiama, kad didžiuliai miškų plotai nesusikauptų kelių stambių savininkų ar korporacijų rankose. Tai padeda išvengti monopolizacijos ir išlaikyti rinkos balansą.
2. Socialinis teisingumas: Ribojimai suteikia galimybę vietos gyventojams, ūkininkams ir smulkiems verslininkams įsigyti miško, taip skatinant gyvybingą kaimo bendruomenių ekonomiką.
3. Nacionalinis saugumas: Pernelyg didelė žemės kontrolė vienose rankose (ypač jei tai užsienio kapitalas ar neskaidrios struktūros) gali kelti rizikų valstybės kontrolei virš savo gamtinių išteklių.
4. Aplinkosauga ir darni plėtra: Smulkesni savininkai dažnai turi glaudesnį ryšį su savo žeme, o savininkų įvairovė užtikrina skirtingus miško tvarkymo būdus, kas yra naudinga biologinei įvairovei.
Lietuvos miškininkų sąjunga taip pat atkreipia dėmesį, kad dar 2018 m., rengiant Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288 siekiant įteisinti minėtą ribojimą, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 19 d. išvadoje ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2288 atitikties Europos Sąjungos teisei” be kita ko buvo nurodyta, kad „su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos“. Analogiško turinio ribojimas nustatytas ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje: asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime, vertindamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad ,,diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti. Be to, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į žemės, kaip riboto ištekliaus, prigimtį (…), konstatuotina, kad įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti ir leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės sklypų maksimalius dydžius. Su žemės nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo, inter alia pagal žemės paskirtį, galimybė suponuoja ir galimybę įstatymu nustatyti skirtingus leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymu nustatant leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius, būtina nepažeisti Konstitucijos normų ir principų, inter alia socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir kitų principų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (…).“
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome svarstant Miškų įstatymo projektą neatsisakyti galiojančiame Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo vienam asmeniui (iki 1500 ha) ribojimo.